Juozas Balčikonis (1885)

Juozas Balčikonis
Gimė	1885 m. kovo 24 d. Ėriškiai, Panevėžio apskritis
Mirė	1969 m. vasario 5 d. (83 metai) Vilnius
Veikla	kalbininkas, vertėjas
Alma mater	1911 m. Peterburgo universitetas

Lietuvių mokslo draugijos komitetas. Sėdi, iš kairės: Juozas Kairiūkštis, Antanas Smetona, Augustas Niemi, Jonas Basanavičius, Antanas Vileišis ir Jonas Vileišis. Stovi, iš kairės: Juozas Balčikonis, Zigmas Žemaitis, Mykolas Biržiška ir Jurgis Šlapelis.

Šis straipsnis apie kalbininką. Apie dailininką skaitykite straipsnyje Juozas Balčikonis (1924).

Juozas Balčikonis (1885 m. kovo 24 d. Ėriškiuose – 1969 m. vasario 5 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, vertėjas.

Biografija

Gimė valstiečių šeimoje, kurioje buvo vyriausias vaikas. Pirmąsias skaitymo pamokas gavo iš daraktorės Vincentos Kraniauskaitės, gyvenusios gretimame Žvirblių kaime. Toliau mokėsi Ramygalos pradinėje mokykloje, o ją baigęs 1898 m. įstojo į Panevėžio realinę mokyklą. Joje besimokydamas pradėjo domėtis lietuvių kalba, skaitė draudžiamąją literatūrą.

1906 m. paskatintas Jono Jablonskio, nutarė studijuoti filologiją ir įstojo į Peterburgo universiteto Slavistikos skyrių. Susipažinęs su Kazimieru Būga, kuris buvo aukštesniame kurse, ne kartą lankėsi jo kambaryje ir tarėsi įvairiais klausimais. Bet dažniausiai susitikdavo pas docentą Eduardą Volterį, kuris kviesdavosi studentus pasikalbėti apie lietuvių kalbos problemas.

Gyvenimas Peterburge buvo sunkus: įtemptas darbas universitete, rūpestis dėl maisto pareikalavo daug sveikatos, kurios tolimesniame gyvenime pasigesdavo. J. Balčikonis įsitraukė į aktyvų spaudos darbą: kūrė eilėraščius, vertė į lietuvių kalbą populiarias knygeles.

1918–1920 m. Panevėžio gimnazijos, 1920–1924 m. Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. 1924–1940 m. gyveno Kaune. 1924–1931 m. Lietuvos universiteto docentas. 1944–1960 m. dėstė Vilniaus universitete; 1944–1950 m. Lietuvių kalbos katedros vedėjas. Nuo 1944 m. profesorius, nuo 1946 m. Lietuvos SSR MA narys. Mirė 1969 m., palaidotas Ėriškiuose.

Veikla

Atminimo lenta Mokslininkų namo Vilniuje, kuriame Juozas Balčikonis gyveno 1951-1969 metais, fasade

1930 m. paskirtas „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriumi. Perėmęs K. Būgos žodyno kartoteką, organizavo sistemišką žodžių rinkimą iš spausdintų ir rankraštinių lietuvių kalbos paminklų, žodžių rinkimą iš gyvosios kalbos. Buvo vienas iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (1954 m.) redaktorių. Surinko ir išleido J. Jablonskio „Raštus“ (1932–1936 m.), Motiejaus Valančiaus raštų redaktorius (1931 m.), parašė straipsnių apie kalbininkus. Surinko daug Lietuvos vietovardžių. Išvertė į lietuvių kalbą pasakų, grožinės literatūros kūrinių.

1978–1982 m. išleisti J. Balčikonio „Rinktiniai raštai“ (sudarė Aldonas Pupkis), 1985 m. Vytauto Vitkausko knygelė „Juozas Balčikonis“ (Kaunas, 1985 m.).

Literatūra

• Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną: atsiminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį (sud. Birutė Goberienė, Aldonas Pupkis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. – 324 p.: iliustr. – ISBN 9955-704-04-7

Nuorodos

• [1] Archyvuota kopija 2007-08-09 iš Wayback Machine projekto.