Jooseppi Julius Mikkola
Josepis Julius Mikola | |
---|---|
Gimė | 1866 m. liepos 6 d. Ylajarvi, Vakarų Suomija |
Mirė | 1946 m. rugsėjo 28 d. (80 metų) Helsinkis |
Sutuoktinis (-ė) | Maila Talvio |
Veikla | suomių kalbininkas, baltistas |
Organizacijos | Helsinkio universitetas |
Pareigos | profesorius |
Alma mater | Helsinkio universitetas |
Josepis Julius Mikola (suom. Jooseppi Julius Mikkola, 1866 m. liepos 6 d. Ylajarvi, Vakarų Suomija – 1946 m. rugsėjo 28 d. Helsinkis) – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.
Biografija
Žmona rašytoja Maila Talvio. Studijavo Helsinkyje, Upsaloje, Charkove, Maskvoje. Nuo 1895 m. dėstė Helsinkio universitete; nuo 1900 m. profesorius. 1893 m. daktaras. Vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų, 1921–1922 m. – prezidentas, 1946 m. jos garbės narys. Nuo 1925 m. TSRS mokslų akademijos užsienio narys. Lietuvių literatūros draugijos narys. 1894 m. ir 1895 m. lankėsi Lietuvoje.
Mokslinė veikla
Žymiausias slavistikos veikalas – „Praslavų gramatika“ (vok. Urslavische Grammatik, 3 t. 1913–1950 m.) Domėjosi ir baltų kalbomis. Įrodė, kad žodžiai degutas, indauja, gintaras, kaušas, kurpė, pakulos, putra yra ne skoliniai iš slavų (kaip teigė A. Brukneris), o slavų kalbų baltizmai.
Parašė baltų kalbų etimologijos, istorijos fonetikos straipsnių. Mokėsi lietuvių kalbos, rinko liaudies dainas. Jas išleido jo mokinys Einas Nieminenas rinkiniu „Lietuvių liaudies dainos iš rankraštinio profesorius J. J. Mikolos palikimo“ (Litauische Volkslieder aus dem handschriftlichen Nachlass profesorius J. J. Mikkolas, 1949 m.). Domėjosi prūsistika, tyrė senovės prūsų kalbos leksiką („Baltiški ir slaviški dalykai“, Baltisches und Slavisches 1902–1903 m.) Bendravo su V. Kudirka, susirašinėjo su K. Būga, E. Volteriu.[1]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Jooseppi Julius Mikkola. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 86 psl.