Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                

Čakra

(Nukreipta iš puslapio Čakrų sistema)

Čakra (skr. चक्र = IAST: cakra- 'ratas, apskritimas'), tantriniame hinduizme – bioenerginis subtiliosios energijos centras.[1] Energinę čakrų sistemą pagal įvairius bioenerginius mokymus sudaro nuo kelių iki keliolikos ir net kelių šimtų čakrų. Kai kuriose bioenerginių žinių sistemose čakros tapatinamos su akupunktūros taškais. Mokymai apie čakrų sistemas glaudžiai susiję su dvasiniais mokymais apie energinius kiautus (košas) ir kvėptis (praną).

Septynių čakrų sistema su simboliškai joms priskiriamoms spalvomis ir skiemenimis

Per budizmo sklaidą čakrų sistemos teorija paplito po Rytų ir Pietryčių Aziją, o pastaraisiais laikais – po daugelį šalių (sulig alternatyviosios medicinos, naujojo amžiaus tikėjimų, misionieriškojo hinduizmo plėtra).

Anot tantrinių mokyklų, čakros perkeičia ir paskirsto pro jas srūvančią gyvybinę energiją praną. Nors čakros susijusios su atitinkama kūno dalimi ar organu (pvz., širdimi, gerkle, saulės rezginiu), tačiau tiesioginės sąsajos tarp fizinio kūno ir čakrų nėra ir jos priskiriamos „viršfizinei“ tikrovei. Bendrai imant, čakros gali būti laikomos bioenerginiais sąmonės centrais (čaitanja). Čakrų teorija priklauso bendresniam mokymui apie subtilųjį kūną (sūkṣma- śárīra-), kuriame hipotetinis kūnas laikomas simboline referencijų sistema.

Plačiausiai paplitusi čakrų sistema, kurią sudaro 7 čakros ir 3 pagrindiniai energijos kanalai. Ji kildinama iš kundalinės jogos ir buvo išplėtota budistinės tantros mokymuose.

7 čakrų sistema

redaguoti

Septynių čakrų sistema laikoma klasikine. Visos kitos čakrų sistemos paprastai remiasi šia ar bent jau iš esmės jai neprieštarauja. Teigiama, kad šešios pirmosios čakros išsidėsčiusios kūne, o septinta yra šiek tiek pakilusi viršum viršugalvio. Reikia nepamiršti, kad čakros nėra grynai fiziniai dariniai, tad tiesiogiai tapatinti jų su kūno dalimis nederėtų.

Čakros įsivaizduojamos kaip lotosai. Kiekviena čakra turi tam tikrą lapelių skaičių, spalvą ir formą.[2] Kiekvienai čakrai būdingas savitas žiedlapių skaičius. Čakroms būdingi tam tikri energiniai virpesiai, kuriuos žymi čakros spalva (spalvos) ir sėklinė mantra, vadinama bydža. Čakrų anatomijoje aiškinama, kad ne tik pati čakra, bet ir kiekvienas jos žiedlapis turi savo būdingąsias bydžas.

Čakros paprastai vaizduojamos schematiškai, atskleidžiant keletą jų sandaros aspektų. Dažniausiai jų kontūrą sudaro žiedlapių formos apvadas, rodantis, kiek būdingų energinių kanalų išeina iš šios čakros. Žiedo viduryje vaizduojama geometrinė figūra, rodanti, kokią atitinkamą stichiją atstovauja čakra. Geometrinėje figūroje arba žiedo centre būna užrašyta bydža – pamatinis čakros mantrinis skiemuo, atitinkantis jos garsinį pavidalą. Ant žiedlapių taip pat būna užrašyti būdingieji mantriniai skiemenys. Kiekviena čakra dažoma tik jai vienai būdinga spalva, atitinkančia jos virpesius. Dažnai čakrai priskiriamas toteminis gyvūnas, ją valdo tam tikros hinduistinio panteono dievybės.

Septynių pirminių čakrų apibūdinimai:

  1. Muladhara (मूलाधार, Mūlādhāra = 'laikantis šaknis') – šakninė čakra (ties uodegikauliu)
  2. Svadhišthana (स्वाधिष्ठान, Svādhiṣṭhāna = 'sava vieta') – Kryžkaulio čakra (siejama su kiaušidėmis/prostata)
  3. Manipūra (मणिपूर, Maṇipūra = 'brangakmenio pilnuma') – Saulės rezginio čakra (siejama su antinksčiais ir kasa)
  4. Anahata (अनाहत, Anāhata = 'nepažeistas') – Širdies čakra (siejama su užkrūčio liauka)
  5. Višudha (विशुद्ध, Viśuddha = 'išvalytas') – Gerklės čakra (siejama su skydliauke)
  6. Adžna (आज्ञा, Ājñā = 'nurodymas, valdžia') – Kaktos čakra arba trečioji akis (siejama su kankorėžine liauka)
  7. Sahasrara (सहस्रार, Sahasrāra = 'tūkstantkampis [lotosas]') – Viršugalvio čakra (siejama su hipofize)

Šaltiniai

redaguoti
  1. Kazimieras Seibutis. Čakra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. Kazimieras Seibutis. Čakra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

Nuorodos

redaguoti