Adolfas Šapoka

Adolfas Šapoka
Gimė	1906 m. vasario 13 d. Grybeliai, Utenos valsčius
Mirė	1961 m. kovo 9 d. (55 metai) Torontas, Kanada
Tėvas	Juozapas Šapoka
Motina	Konstancija Mikulėnaitė-Šapokienė
Sutuoktinis (-ė)	Adelė Stanionytė-Šapokienė
Vaikai	Aldona Šapokaitė
Veikla	istorikas, pedagogas, redaktorius
Alma mater	1929 m. Lietuvos universitetas

Adolfas Šapoka (1906 m. vasario 13 d. Grybeliuose, Utenos valsčius – 1961 m. kovo 9 d. Toronte, Kanada) – Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas iš 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius.

Biografija

Mokėsi Utenos progimnazijoje, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos skyrių. Istoriją jam dėstė profesoriai Jonas Yčas, Ignas Jonynas, Augustinas Janulaitis, Povilas Gronskis, Levas Karsavinas. 1929 m. spalio 1 d. baigė universitetą. Diplominio darbo tema – „Naminės kovos Lietuvoje XVII a. gale“. Atlikęs karinę tarnybą aspirantu, 1930 m. išėjo į atsargą turėdamas jaunesniojo leitenanto laipsnį. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1930–1931 m. istorijos žinias gilino Prahoje, Karolio IV universitete.

1932–1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete Istorijos katedros dėstytoju. 1933 m. vasarą buvo nuvykęs į Stokholmo universitete užsienio istorikams suorganizuotus specialius kursus, dirbo Baltų institute. Nuo 1934 m. dalyvavo Lietuvos istorijos draugijos veikloje. Tuo pat metu su kitais parengė ir 1936 m. išleido „Lietuvos istoriją“. Taip pat redagavo ir kitą jaunų istorikų darbą „Jogaila“ (1935 m.), skaitė paskaitas, vadovavo seminarams ir kursiniams darbams. Publikavo straipsnius žurnaluose „Praeitis“, „Senovė“, „Vairas“, „Židinys“ ir kt. 1937 m. vedė stomatologę Adelę Stanionytę.

1938 m. birželio 13 d. apgynė disertaciją „Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos“, suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis. 1939 m. vasarą apgynė habilitacinį darbą „1655 m. Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m.“, suteiktas docento vardas.

1940 m. Istorijos fakultetą perkėlus į Vilnių, važinėjo skaityti paskaitų, bet tų pačių metų vasarą sovietų valdžia pašalino jį iš VDU. Šeimą išlaikė žmona, turėjusi Kaune dantų gydymo kabinetą. 1940–1941 m. Vaclovo Biržiškos kvietimu dirbo „Lietuviškos enciklopedijos“ redakcijoje, dėstė istoriją Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Vokiečių okupacijos metais, nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki uždarymo 1943 m. kovo mėn. – Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentas.

1944 m. liepos mėn. su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno Neumarkte, o vėliau Hechfeldo stovykloje. Čia dirbo pedagoginį darbą lietuvių gimnazijoje ir technikos mokykloje, rašė straipsnius, redagavo knygas, rūpinosi nauju „Lietuvos istorijos“ (1950 m.) leidimu.

1948 m. emigravo į Kanadą. Gyveno Monrealyje, dirbo vielų įmonėje, vėliau kailių dirbtuvėje. Nuo 1949 m. gyveno Toronte, 1949–1961 m. redagavo katalikų savaitraštį „Tėviškės žiburiai“, buvo jo vyriausiasis redaktorius. Bendradarbiavo Bostone leidžiamoje „Lietuvių enciklopedijoje“. Pasirašinėjo Stanio, Mikulėno, Grybo ir kitais slapyvardžiais.

A. Šapoka pasižymėjo ir kaip aktyvus visuomenininkas, buvo renkamas į Kanados lietuvių bendruomenės tarybą, pirmininkavo Kanados lietuvių katalikų federacijai, priklausė Lietuvių katalikų kultūros draugijai, buvo Ateitininkų federacijos tarybos narys.

Sunkios darbo sąlygos pakirto Adolfo Šapokos sveikatą. 1961 m. kovo 9 d. jis mirė kasdamas sniegą prie savo namų. Palaidotas Park Lawen kapinėse. Mirus jo dukrai Aldonai ir žmonai, A. Šapokos palaikai perkelti į Šv. Jono lietuvių kapines Anapilyje, Toronto mieste.

Svarbiausi veikalai

• Lietuva ir Lenkija Jogailos laikais, 1935 m.
• Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu, 1936 m.
• Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, 1938 m.
• Jonušas Radvila ir Švedija, 1941 m.
• Bajoriškoji Demokratija, 1941 m.
• Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII a. antroje pusėje, 1941 m.
• Lietuva, kraštas ir tauta, 1946 m.
• Lithuania Through the Ages, 1948 m.
• Vilnius Lietuvos gyvenime, 1954 m., anglų k.
• Senasis Vilnius, 1963 m.
• Daug istorinių straipsnių, paskelbtų Lietuvoje.

Lietuvos istorija

Jo redaguotos „Lietuvos istorijos“ pirmasis leidimas 1936 m. išėjo 17 050 egzempliorių tiražu. Tai buvo rekordinis Lietuvoje leistos knygos tiražas – tiek buvo spausdinama tik maldaknygių. Leidinys išliko svarbiu veikalu keletui dešimčių metų į priekį studijuojantiems Lietuvos istoriją.

Išeivijoje „Lietuvos istorija“ išleista pakartotinai tris kartus. Lietuvoje per visą sovietinės okupacijos laikotarpį ši knyga buvo žinoma ir skaitoma, žadino tautinę savimonę, skatino gilintis į nutylimus istorijos faktus. Prasidėjus tautiniam atgimimui, A. Šapokos „Lietuvos istoriją“ ėmė publikuoti „Kultūros barai“. 1989 m. „Lietuvos istorija“ išleista 100 000 egzempliorių tiražu. 1990 m. 155 000 tiražu išėjo pakartotinis leidimas. Ankstesniame iš jų, knygos gale pridėtas Juozo Jurginio rašytas skyrelis „Adolfo Šapokos istorijos apžvalga“, vėlesniame leidime jis išimtas.

Atminimo įamžinimas

• 1993 m. Grybelių kaime atidengtas koplytstulpis (tautod. Pranas Kaziūnas).
• 1997 m. jo vardu pavadinta Utenos Adolfo Šapokos gimnazija. 2001 m. gimnazijoje atidarytas A. Šapokos atminimo kambarys.
• 2006 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė) bei portretinis vokas.
• 2006 m. Kauno miesto tarybos sprendimu vienai Kauno gatvių suteiktas A. Šapokos vardas.
• 2006 m. vasario 14 d. VDU atidaryta A. Šapokos vardo auditorija.
• Birutė Kairienė parengė leidinius „Istoriko Adolfo Šapokos gyvenimas ir veikla“ (Utena, 2002), su Jolita Baltuškiene – „Adolfui Šapokai – 100 metų“ (Utena, 2006).
• Mindaugas ir Gintautas Šapokos sudarė leidinuką „Istorikas Adolfas Šapoka ir jo darbų bibliografija“ (Punskas, 2006). Autorių kolektyvas išleido knygą „Nemuno krantai gražesni...: istoriko Adolfo Šapokos atminimui“ (Utena, 2007).