Aleksandra Danė

Aleksandra Danė (dan. Alexandra af Danmark, angl. Alexandra of Denmark, karalienė Aleksndra, angl. Queen Alexandra; 1844 m. gruodžio 1 d., Kopenhaga – 1925 m. lapkričio 20 d., Sandindringemo rūmai) – Danijos princesė, Didžiosios Britanijos ir Airijos karalienė, taip pat Indijos imperatorė (1901), nuo 1910 metų – našlaujanti karalienė. Karaliaus Eduardo VII žmona, Jurgio V motina, Rusijos imperatorės Marijos Fiodorovnos (Aleksandro III žmona) vyresnioji sesuo.

Aleksandra Danė

Aleksandra Danė
Gliuksburgai
Gimė	1844 m. gruodžio 1 d. Kopenhaga
Mirė	1925 m. lapkričio 20 d. (80 metų) Jungtinė Karalystė
Tėvas	Kristijonas IX
Motina	Luiza Hessen-Kassel
Sutuoktinis (-ė)	Eduardas VII
Vaikai	Jurgis V
Jungtinės Karalystės karalienė

Vikiteka	Aleksandra Danė

Biografija

Geltonieji rūmai kuriuose užaugo Aleksndra Danė

Aleksandra ir sesuo Dagmara 1856 m.

Aleksandra Karolina Marija Šarlotė Luiza Julija buvo princo Kristijono, vėliau Danijos karaliaus Kristijono IX ir jo žmonos Luizos Hessen-Kassel vyresnioji duktė. Kaip kalba, jai davė vardą didžiosios kunigaikštienės Aleksandros Nikolajevnos Romanovos, kuri ištekėjo už Frydricho Vilhelmo Gesen-Kaselio, Aleksandros Danės motinos – Luizos Gesen-Kasel brolio, garbei. Ji mirė 1844 metais, būdama devyniolikos metų, 4 mėnesiai iki Aleksandros gimimo.

Savo tėvo dėka ji turėjo giminystės ryšius su daugeliu Europos karališkų dvarų. Jo vyresnysis brolis Frederikas VIII tapo Danijos karaliumi, jaunesnysis brolis Vilhelmas – Graikijos karaliumi, o jaunesnioji sesuo Marija Sofija Dagmara (Dа́gmar), provoslavijoje Marija Fiodorovna – Rusijos imperatorė, Aleksandro III žmona, Nikolajaus II motina.

Kristijonas Šlezvig-Holštein-Zonderburg-Gliuksburgas, nuo gimimo nebuvo tiesioginiu Danijos sosto paveldėtoju, Danijos karaliaus Kristijono VIII valia, kurio giminaitę Luizą buvo vedęs, 1847 metais buvo paskelbtas Danijos sosto įpėdiniu po būsimo karaliaus Frederiko VII, nes pastarasis negalėjo turėti vaikų. Šis sprendimas buvo palaikytas stambių Europos valstybių. Kristijonas tapo Danijos karaliumi 1863 metų lapkričio 15 d. Aleksandra gi tapo Danijos princese. Karalienė Luiza, princesės motina, buvo gyvybinga ir stipri moteris. Pagrindiniu jos rūpesčiu buvo sutuoktinis ir vaikai. Ji įskiepijo savo vaikams meilę muzikai. Iš kitos pusės, ji buvo griežta daugeliu atžvilgių.

Aleksandra Danė jaunystėje

Danijos karalystė Napoleono karų rezultate sumažėjo tiek, kad Danijos monarchas buvo labai arti liaudies. Nebuvo to atstumo, kuris monarchą skirtų nuo savo liaudies. Piliečiai galėjo kreiptis į karalių pagalbos tiesiogiai, kaip pavyzdžiui, tai įvyko su Hansu Kristianu Andersenu jaunystės metais. Danijos gyvenimo būdas buvo labai demokratiškas, nors konstitucinės demokratinės reformos nebuvo pravestos. Danija nebuvo klaninė, kaip daugelis kitų šalių, ir buvo kaip viena draugiška šeima. Tokioje valstybėje išaugo Aleksandra, ir joje susiformavo jos charakteris. Ir netgi ištekėjusi už Velso princo ji niekada neprarado atsidavimo Danijai ir Danijos liaudžiai. Prūsijos ir Danijos karas ir Šlezvig-Holšteino netektis pagimdė antipatiją vokiečiams iki gyvenimo galo. Jos sutuoktinis Eduardas VII po jo giminaičio Vilhelmo II įstojimo į Vokietijos imperijos sostą turėjo įtemptus santykius su Vokietija.

Aleksandra augo gana kukliose sąlygose Kopenhagoje. Ji su savo seserimis pati siuvo daugelį savo suknelių ir kitus rūbus. Dažnai jie patys dengė stalus ir užsiėmė kitais namų darbais. Tai buvo labai laiminga šeima. Aleksandra užsiiminėjo gimnastika, mėgo jodinėti ir buvo profesionali jojikė. Gimnastikos ir jojimo ant arklio apmokė jos tėvas. Ji mylėjo arklius ir šunis. Tvirtina, kad Aleksandrą vadino mažybiniu ne Aliks, o Aleks, kaip jaunuolį. Aleksandra išaugo ir tapo labai gražia moterimi. Jos žavus asmuo ir apsimetimo nebuvimas padarė ją Viktorijos numylėtine. Ji tapo britų liaudies didele numylėtine. Princesė Aleksandra buvo meili ir sąžininga. Aliks paveldėjo iš motinos dailią figūrą, jos skonį muzikai, taip pat gilų krikščionišką tikėjimą.

Santuoka

Aleksandros Danės ir Eduardo VII vestuvės

Jos sutuoktinis Albertas-Eduardas (mažybiniai Berti), karalienės Viktorijos ir princo Alberto Saksaen-Koburg-Ghoto vyresnysis sūnus. Būdamas Velso princu Eduardas (kada jis praktiškai motinos nebuvo prileistas prie valstybinių reikalų), buvo žinomas hedonistine nuotaika, polinkiu lenktynėms, medžioklei; didelis dailiosios lyties gerbėjas, kas nekenkė jo reputacijai ir nebuvo slepiama nuo Aleksandros, kuri palaikė su tomis moterimis lygius santykius. Proanūkė jo paskutinės meilužės, Alisos Kepel, tapo antra Velso princo žmona – tai Kamila Parker Bouel, dabartinė princo Čalzo žmona.

Jam buvo 21, Aleksandrai 18. Ją pristatė į Londoną karališkos jachtos borte. Britanijos visuomenė buvo patenkinta princesės grožiu ir jos žavėsiu. Jos atsiradimas padėjo išsklaidyti tamsą, nukritusią Didžiojoje Britanijoje po Berčio tėvo princo Alberto mirties 1861 metais. Aleksandros tolerancija vyro meilužėm, be abejonės, kėlė britų meilę, kurie mylėjo nuo pirmos dienos, kada ji atvyko į Anglijos žemę.

Gyvenimas Didžiojoje Britanijoje

Daugelį metų Alis ir Bertis buvo monarchijos veidu Didžiojoje Britanijoje. Aleksandro ir Eduardo vaikai buvo jau suaugę, kada jų tėvas atėjo į sostą 1901 metais. Jo pats vyriausias sūnus Albertas Viktoras mirė dar prieš Eduardui tapant karaliumi. Antrasis sūnus tapo karaliumi Jurgiu V. Jis turėjo pervesti Didžiąją Britaniją per Pirmąjį pasaulinį karą. Aleksandra buvo labai gera motina. Ji buvo viena iš nedaugelio motinų jos padėty, kas faktiškai vaidino svarbų vaidmenį keliant savo vaikus. Princesė pati auklėjo vaikus, nenaudodama auklių pagalbos. Motinystė buvo svarbiausias Aliks interesas.

Aleksandra buvo ypatingai dosnus žmogus ir asmeniškai ir visuomenės lygmeniu. Jos pagrindiniai visuomenės darbai buvo susiję su Raudonuoju Kryžiumi. Aliks padėjo aprūpinti įranga ligoninės laivą kariams, sužeistiems Anglo-Boer kare.

Karalienė

Karalienė Aleksandra Danė

Kadangi Viktorija, Eduardo motina, gyveno ilgai, jis atėjo į sostą būdamas 59-metų amžiaus ir iki 2008 metų (Princo Čarlzo 60-metis) buvo pačiu vyriausiu Velso princu Britanijos istorijoje. Aleksandra ir Eduardas tapo karaliumi ir karaliene 1901 metais ir buvo karūnuoti 1902 metais. Aleksandros tėvas mirė 1906 metais.

Visa epocha buvo pavadinta jų garbei – Edvardiška epocha. Jų sūnus Jurgis V, Nikolajaus II pusbrolis, tapo Didžiosios Britanijos karaliumi 1910 metais.

Našlystė

Aleksandra Danė 1923 metais

Kada Eduardas VII mirė 1910 metais, karalienė Aleksandra tapo karaliene-Motina. Ji nusipirko namą Danijoje su savo seserimi Dagmar (Marija Fiodorovna). Tame name jos ilsėjosi kartu kiekvieną vasarą.

Rusijos revoliucija sukėlė nenumatytų pasekmių Didžiojoje Britanijoje. Rusijos išėjimas iš karo leido Vokietijai organizuoti masinį puolimą Vakarų fronte. Daugiau tiesiogiai susiję Aleksandros artimi šeimos ryšiai su Caro šeima. Caras Nikolajus II buvo jos giminaitis. Jis ir jo šeima buvo sušaudyti 1918 metais, bet jo motiną, Aleksandros seserį Dagmar – našlaujančią imperatorę, pavyko išvežti iš baltųjų kontroliuojamo Krymo. Karalienei-Motinai Aleksandrai pavyko įtikinti Didžiosios Britanijos vyriausybę nukreipti laivą į Krymą savo sesers gelbėjimui. Ji galiausiai buvo išgelbėta Karališkajame jūrų laive. Bet Marija Fiodorovna atsisakė įeiti į laivą, kol laivo vadovybė nesutiko paimti visus imperatorės giminaičius ir draugus. 1919 metų balandžio 1 d. senoji carienė paliko Krymą, o gegužės 8 d. ji susitiko su savo seserimi Aleksandra Londone.

Karalienė-Motina į gyvenimo pabaigą tapo beveik kurčia. Pagrinde ji gyveno Sandringemo dvare, Norfolke. Našlaujanti karalienė mirė 1925 metų lapkričio 20 dieną ant savo sesers Dagmar rankų.

Vaikai

Karaliaus Eduardo VII ir karalienės Aleksandros vaikai

Vardas	Gimė	Mirė	Santuoka ir vaikai
Princas Albertas Viktoras, Klarenso hercogas	1864 m. sausio 8 d. Frogmor-haus,	1892 m. sausio 14 d. Sandringemas, Norfolkas	Mirė būdamas 28 metų.
Princas Jurgis, Velso princas, vėliau karalius Jurgis V	1865 m. birželio 3 d. Malboro-haus, Londonas	1936 m. sausio 20 d. Sandringemas, Norfolkas	1893 m. liepos 6 d. vedė Princesę Mariją Teck, (1867 m. gegužės 26 d. – 1953 m. kovo 24 d.), vėliau Karalienė Meri, ir turėjo 5 sūnus ir 1 dukterį: Eduardas, Velso princas (1894 m. sausio 23 d. – 1972 m. balandžio 24 d.) – vėliau Eduardas VIII, Princas Albertas, Jorko hercogas (1895 m. gruodžio 14 d. – 1952 m. vasario 6 d.) – vėliau Jurgis VI Elžbietos II tėvas (1926 m. balandžio 21 d.), Marija, Didžiosos Britanijos princesė ir Chervudo grafienė (1897 m. balandžio 25 d. – 1965 m. kovo 28 d.), Henris, Glosterio hercogas (1900 m. kovo 31 d. – 1974 m. birželio 10 d.), Georgas, Kento hercogas (1902 m. gruodžio 20 d. – 1942 m. rugpjūčio 25 d.) ir Džonas, Didžiosios Britanijos princas (1905 m. liepos 12 d. – 1919 m. sausio 19 d.).
Princesė Luiza, Karališkoji princesė	1867 m. vasario 20 Malboro-haus, Londonas	1931 m. sausio 4 d. Londonas	1889 metais ištekėjo už Aleksandro Daf, 1-mo Faifo hercogo (1849–1912) turėjo 1 sūnų ir 2 dukteris: Alisteras Daf, Makdufo markizas (gimė miręs 1890 m.), Aleksandra Faif (1891–1959) ir Mod, Sautesko grafienė (1893–1945).
Princesė Viktorija	1868 m. liepos 6 d. Malboro-haus, Londonas	1935 m. gruodžio 3 d. Kopinsas	Mirė netekėjusi.
Princesė Mod vėliau Norvegijos karalienė	1869 m. lapkričio 26 d. Malboro-haus, Londonas	1938 m. lapkričio 20 d. Londonas	1896 metais ištekėjo už Princo Karolio Dano (1872–1957), – vėliau karalius Hokonas VII (1905–1957) ir turėjo 1 sūnų: Princas Aleksandras (1903–1991), – vėliau karalius Olafas V (1957–1991).
Princas Aleksandras Džonas	1871 m. balandžio 6 d. Malboro-haus, Londonas	1871 m. balandžio 7 d. Malboro-haus, Londonas	Mirė kitą dieną po gimimo.

Literatūra

Battiscombe, Georgina (1969). Queen Alexandra (London: Constable) ISBN 0-09-456560-0
Bentley-Cranch, Dana (1992). Edward VII: Image of an Era 1841–1910 (London: Her Majesty’s Stationery Office) ISBN 0-11-290508-0
Duff, David (1980). Alexandra: Princess and Queen (London: Collins) ISBN 0-00-216667-4
Ensor, R. C. K. (1936). England 1870–1914 (Oxford University Press)
Hough, Richard (1992). Edward & Alexandra: Their Private And Public Lives (London: Hodder & Stoddart) ISBN 0-340-55825-3
Priestley, J. B. (1970). The Edwardians (London: Heinemann) ISBN 0-434-60332-5
Windsor, The Duke of (1951). A King’s Story: The Memoirs of H.R.H. The Duke of Windsor K.G. (London: Cassell and Co.)