Aleksandras Oginskis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Aleksandras Oginskis | |
---|---|
Oginskiai | |
Oginski (herbas) | |
Gimė | 1590 m. |
Mirė | 1667 m. (~77 metai) |
Tėvas | Marcijonas Bogdanas Oginskis |
Motina | Regina Valavičiūtė |
Sutuoktinis (-ė) | Aleksandra Elžbieta Šemetaitė, Katerina Palubinskaitė |
Vaikai | Jonas Oginskis, Bogdanas Oginskis, Marcijonas Aleksandras Oginskis Aleksandra Konstancija Oginskaitė Teodora Oginskaitė |
Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas. |
Doktorant. vadovas |
Aleksandras Oginskis (1590 m. – 1667 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Biografija
redaguotiKilęs iš bajorų, būsimųjų Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės. Tėvas Marcijonas Bogdanas Oginskis. Broliai Dimitrijus Oginskis, Jonas Oginskis (1592–1640), Samuelis Levas Oginskis (1595–1657 m.).
Nuo 1600 metų kunigaikštis Aleksandras Oginskis mokėsi Karaliaučiaus universitete. 1605 metais dalyvavo sutriuškinant švedų armiją Salaspilio mūšyje. 1606 metais tęsė savo mokslus Altdorfo-Niunbergo ir Ingolštato universitetuose.
1611 metais rotmistro laipsnyje Aleksandras Oginskis dalyvavo Lietuvos-Lenkijos armijos vadovaujamos Zigmanto Vazos Smolensko apgultyje. 1619 metais buvo išrinktas Lietuvos tribunolo deputatu. 1621 metais husarų rotmistras Aleksandras Oginskis dalyvavo Chotyno mūšyje. Buvo renkamas pasiuntiniu į 1623 ir 1626 metų seimus.
1627–1629 metais dalyvavo ATR-Švedijos kare Lifliandijoje. 1633 metais buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Trakų vaivadijos į elekcinį seimą, kur palaikė Vladislovo IV Vazos kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą.
Vadovaudamas savo husarų vėliavai (120 žm.) kunigaikštis Aleksandras Oginskis dalyvavo ATR-Maskvos kare 1632–1634 metais. Įėjo į Lietuvos-Lenkijos komisiją, sudaryto dėl derybų su Maskvos delegacija, ir dalyvavo 1634 metais Polianovkos taikos pasirašyme.
Buvo renkamas pasiuntiniu į 1633, 1635 ir 1643 metų seimus. Išpažino stačiatikybę ir buvo paskutinis ne katalikų tikėjimo ATR senatorius.
Veikla
redaguotiNuo 1645 m. Minsko vaivada ir senatorius, o nuo 1649 m. – Trakų kaštelionas. Iš sesers Barboros Šemetienės 1651 m. testamentu gavo Veprius, Deltuvą, Pagirius bei Starenki palivarką Naugarduko vaivadijoje. Iš kitos tetos Apolonijos Zenovičienės gavo Potovą ir Kozlovską Ašmenos apskrityje.
Šeima
redaguotiBuvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Aleksandra Elžbieta Šemetaitė. Vaikai:
Po 1634 metų vedė antrą kartą kunigaikštytę Kateriną Palubinskaitę (m. po 1646 m.), Konstantino Palubinskio (m. 1640) ir Sofijos Sapiegaitės (apie 1595—1657) dukterį. Vaikai:
- Marcijonas Aleksandras (1632–1690), Trakų stalininkas, Lietuvos didysis taurininkas (1658), Lietuvos didysis pataurininkis (1659), Lietuvos didysis stalininkas (1661), Lietuvos didysis raikytojas (1665), Trakų vaivada (1670–1684), Lietuvos didysis kancleris (1684–1690)
- Aleksandra Konstancija Oginskaitė, Lietuvos didžiojo raštininko Andriaus Kazimiero Zavišos žmona
- Teodora Oginskaitė, Žemaitijos pakamario Jono Gruževskio žmona
Literatūra
redaguoti- Henryk Lulewicz, Aleksander Ogiński, w: Polski Słownik Biograficzny, t. XXIII, 1978, s. 594—597.
- Грыцкевіч А. Агінскія // БЭ ў 18 т. Т. 1. — Мн., 1996.
Nuorodos
redaguotiPolitinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Andrius Masalskis |
Minsko vaivada 1645–1649 |
Po to: Gedeonas Rajeckis |
Prieš tai: Jonas Anzelmas Vilčekas |
Trakų kaštelionas 1649–1667 |
Po to: Jonas Sebastijanas Keštartas |