Analoginė televizija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Analoginė televizija, paprastai sakant, apibrėžia koduotų televizijos signalų (analoginio garso ir vaizdo) transliavimą, t. y. vaizdo signalai tiesiogiai moduliuoja nešlį, kuris atitinka transliavimo dažnį. Perduodamą informaciją (ryškumą, spalvas ir garsą) reprezentuoja spartūs signalo amplitudės, dažnio ar fazės kitimai. Skaitmeninės televizijos atveju vaizdo signalas yra suskaitmeninamas ir suspaudžiamas dar prieš jam pradedant moduliuoti nešlio bangą. Įrašyti vaizdą ir montuoti (karpyti, pridėti efektus ir kt.) galima ir naudojant skaitmeninės technologijos būdus.
Analoginiai signalai kinta su begaliniu galimų reikšmių skaičiumi, o tai reiškia, kad elektroninį triukšmą ir trikdžius tampa įmanoma atkurti imtuvu. Analoginiu būdu perduodami gana silpni signalai gali būti veikiami trukdžių. Priešingai, silpnoki ir labai stiprūs skaitmeniniai signalai perduoda vienodos kokybės vaizdą. Analoginė televizija gali būti bevielė arba retransliuojama kabelinės televizijos tinklu, panaudojant kabelinius konverterius.
Visos ankstesnės televizijos transliavimo sistemos naudojo analoginius signalus. Šiuo metu visame pasaulyje pereidinėjama (arba baigiama pereidinėti) prie skaitmeninės televizijos (DTV), kuri yra atsparesnė trukdžiams ir suteikia daugiau duomenų vietos.
Skirtingos analoginės televizijos spalvų kodavimo sistemos: