Arachosija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Arachosija (senovės gr. Ἀραχωσία, senovės persų: 𐏃𐎼𐎢𐎺𐎫𐎡𐏁 Harahuvatiš) – senovinis regionas dabartiniame vidurio Afganistane ir šiaurės vakarų Pakistane. Vėliau, islamo laikais Arachosija tapo vadinama Afganistanu.

Senovės Irano regionas Arachosija 𐏃𐎼𐎢𐎺𐎫𐎡𐏁
Šalis	vidurio Afganistanas, šiaurės vakarų Pakistanas
Tautos	paktijai
Miestai	Arachotas, Kofenas
Vėlesnis pav.	Puštūnistanas
Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija

Geografija

Arachosijos provincija Archemenidų imperijoje

Arachosija – kalnuotas kraštas, apėmęs rytinę Irano kalnyno teritoriją, kuri buvo į rytus nuo Drangianos. Šiaurės vakaruose jį uždarė Hindukušas, už kurio buvo Arija ir Baktrija, o pietuose perėjo į Gedrosiją. Rytinė regiono riba buvo Suleimano kalnai, už kurių iš karto leidžiamasi į derlingą Indo slėnį (Sindą ir Pandžabą). Taip pat šia riba neretai buvo laikoma Indo upė šiek tiek ryčiau. Į šiaurės rytus nuo Arachosijos buvo derlinga Gandhara.

Svarbiausios regiono upės buvo Žobas, Tarnakas, Arachotas, Helmandas, Chašas, Farachas ir kt. Arachoto upė (dabartinis Argandabas) ir prie jos stovėjęs Arachoto miestas (dab. Kandaharas) davė pavadinimą visam regionui.

Istorija

Senieji gyventojai

Pirmieji spėjami Arachosijos gyventojai buvo dravidai ar mundai. kalnuota Arachosija jau VIII tūkst. pr. m. e. tapo neolitinės revoliucijos židiniu, ir čia suklestėjo priešistorinės Beludžistano žemdirbių kultūros. Arachosijoje išdygusios gyvenvietės, kaip kad Rachman Delis, Periano Gundajus ir Rana Gundajus vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp Badachšano ir šiaurinio Indo slėnio (Ankstyvosios Harapos kultūros).

Nuo maždaug 2600 m. pr. m. e. Arachosija buvo stipriai veikiama Indo slėnio civilizacijos. Apie 2000 m. pr. m. e. čia iš šiaurės atėjo iranėnai, kurie pamažėle išstūmė ar asimiliavo vietinius gyventojaus. Iranėnai suformavo dabartinių puštunų protėvius, kurie vėlesniuose graikų raštuose buvo įvardijami kaip paktijai. I tūkst. pr. m. e. graikų geografai minėjo ir kitas gentis, kaip kad Pargyetae, Rhoplutae, Sidri, Eoritae, Apridai (Aspasii) ir kt.

Persų ir graikų valdymas

VI a. pr. m. e. Arachosija atiteko Achemenidų imperijai ir tapo viena iš jos satrapijų. Įrašuose minimas Arachosijos vietininkas Vivana, pilietinio karo metu buvęs lojalus Darijui. IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis prijungė regioną prie savo imperijos ir atidavė ją valdyti vietininkams. Provincijos centru tarpo Arachosijos Aleksandrija. Po neilgo Seleukidų valdymo, nuo 305 m. pr. m. e. Arachosiją kurį laiką valdė Indijos Maurjų imperija.

Nusilpus Maurjams, 185 m. pr. m. e. Arachosijoje įsigalėjo Graikų-Baktrų karalystė, kuriai suskilus Arachosiją valdė indo-graikai. Vėliau Arachosiją valdė iranėniškos valstybės, iš Gandaros regiono, tokios kaip indo-skitai ir indo-partai, Kušanų imperija. Maždaug tuo metu Arachosija dar tapo žinoma kaip Baltoji Indija, krašte suklestėjo budizmo kultūra.

III a. kraštą nukariavo Sasanidai, ir Arachosija buvo valdoma kaip dalis Indijos satrapijos. V a. čia įsitvirtino Kidaritų karalystė, dar vėliau regioną kontroliavo eftalitai, ir galiausiai vėl susigrąžino Sasanidai. Šiems silpstant, VI a. Arachosijoje susiformavo vietinės smulkios budistinės valstybės su centrais Varnu, Jaguda ir kt. Rytinę Arachosiją kontroliavo Sindo Rajų dinastija.

VIII a. Arachosiją bandė nukariauti arabai, tačiau kalnuotas kraštas pasidavė labai sunkiai. Vietos gentys, susijungusios į smulkias karalystes, priešinosi naujai religijai. Svarbiausios vietos dinastijos buvo Šahi iš Kabulo ir Zunbiliai iš Kandaharo. Galiausiai Safaridų dinastijos įkūrėjas Jakubas bin Laitas Safaris apie 870 m. ginklu nukariavo budistines Arachosijos gentis ir islamizavo kraštą. Vėliau Arachosijos pavadinimas nunyko galutinai, ir jį pakeitė Zabulistano ir Afganistano pavadinimai.