Baikalo kalnagūbris
| Baikalo kalnagūbris | |
|---|---|
 | |
| Žemynas | Azija |
| Šalys |  Rusija
|
| Aukščiausias taškas | Čerskio kalnas (2572 m) |
| Koordinatės | 54°0′ š. pl. 108°0′ r. ilg. / 54.000°š. pl. 108.000°r. ilg. |
| Uolienos | skalūnai, kvarcitas, klintis, granitas |
Baikalo kalnagūbris (rus. Байкальский хребет) – kalnagūbris Rusijoje, Priebaikalėje, Irkutsko srities ir Buriatijos teritorijose. Nusidriekęs pagal šiaurės vakarinę Baikalo ežero pakrantę ~300 km. Būdingas aukštis – 1900–2200 m, o aukščiausia vieta siekia 2572 m (Čerskio k.).
Sudarytas iš kvarcitų, kristalinių skalūnų, klinties, granito. Būdingas aukštikalnių reljefas. Vakariniuose šlaituose (iki 1400 m aukščio) auga tamsioji spygliuočių taiga, rytiniuose – maumedžių miškai. Aukščiau plyti kalnų tundra[1]. Kalnagūbryje prasideda Lenos upė. Šiuo kalnų masyvu eina Jenisiejaus–Lenos vandenskyra.
Kalnagūbryje yra Davano perėja, kuria nutiesta Baikalo–Amūro geležinkelio linija. Pietinėje dalyje yra Baikalo–Lenos draustinis.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 47