Bandužiai
| Bandužiai | ||
|---|---|---|
  Bandužiai |
||
| 55°39′58″š. pl. 21°12′04″r. ilg. / 55.666°š. pl. 21.201°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos miesto savivaldybė
| |
 Vikiteka |
Bandužiai | |
Bandužiai (arba Mogiliovas) – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas pietinėje miesto dalyje.[2] Iš šiaurės ribojasi su Smiltelės gatve, iš rytų – su Šilutės plentu, iš pietų – su Jūrininkų prospektu, iš vakarų – su Vingio gatve.[3] Tai mikrorajonas, kuriame dominuoja 5, 9 ir 10 aukštų „120 serijos“ stambiaplokščiai paneliniai gyvenamieji namai, pastatyti XX a. 9-10-ajame dešimtmečiuose.[4] Bandužiuose yra apleistas Bandužių kapinynas,[5] parduotuvės „RIMI“, „Norfa“, „Čia“, kelios parduotuvėlės, sporto klubai, restoranai, kirpyklos. Bandužių piliakalnis vadinamas Žardės vardu.
Bandužių mikrorajone yra dvi mokyklos: Klaipėdos „Varpo“ gimnazija ir Klaipėdos L. Stulpino progimnazija. Ikimokykliniam ugdymui yra du lopšeliai-darželiai: Berželis ir Ąžuoliukas.
Bandužiai – didžiausias Klaipėdos pietinės dalies gyvenamasis rajonas. Bandužių gyvenamasis rajonas buvo statomas buvusio Bandužių kaimo vietoje nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios iki 1993 m. Šis kaimas buvo išsidėstęs 8 km į pietus nuo Klaipėdos miesto centro, 5 km į pietus nuo Smeltės, 1,5 km nuo Rimkų geležinkelio stoties.
Etimologija
redaguotiKaimo pavadinimo kilmė siejama su XVIII a. viduryje gyvenusio valstiečio Georgo Bandhuso pavarde, nuo kurio galėjo kilti Bandužių (Bandhussen) kaimo vardas.[reikalingas šaltinis]
Istorija
redaguotiSpėjama, kad Bandužių gyvenvietėje žmonės gyveno bent prieš 2000 m. – nustatyta, kad Bandužių kapinyne buvo laidojama nuo I a. iki XIII a.[6]
1785 m. Bandužiai žinomi kaip karališkųjų valstiečių kaimas. 1871 m. duomenimis, Bandužiuose buvo 7 gyvenamieji namai su 12 šeimų, 68 gyventojais. 1897 m. Bandužių kaimas buvo sujungtas su Žarde.
Kas buvo Bandužių kaimo gyventojai sužinome iš 1939 m. Viliaus Pėteraičio B. kapinėse surašytų antkapių pavardžių, kurios liudija šio žemės lopinėlio savitą ir pamariškiams būdingą lietuvininkų, kuršių bei prūsų mišrią praeitį ir tai, kad daugiausia kaime ir apylinkėje gyveno lietuvininkų.[7]
Gyvenamųjų rajonų statyba miesto pietinėje dalyje nušlavė senųjų krašto gyventojų – vokiečių ir lietuvininkų – kaimus: Budelkiemį, Žardę, Gedminų dvarą, Stariškes, Šunpetrius ir kitus, sunaikinta dalis pilkapyno.
Atsižvelgiant į tai, kad Bandužių gyvenamasis rajonas išaugo egzistavusių kaimų ir sodybų vietoje, pasiūlyta gatves pavadinti jų vardais. Taip atsirado Bandužių, Markučių, Kuncų, Budelkiemio ir kt. pavadinimai.[8]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 103. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ „Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema“. Suarchyvuota iš originalo 2020-06-10. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 10 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Serija 120 (Visagino architektūros gidas) Archyvuota kopija 2023-11-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bandužių kapinynas atskleidžia amžius saugotas paslaptis
- ↑ Bandužių kapinynas atskleidžia amžius saugotas paslaptis
- ↑ Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.T. 1. P.136.
- ↑ „Bandužiai istoriniame kontekste“. Suarchyvuotas originalas 2016-12-05. Nuoroda tikrinta 2014 m. rugsėjo 6 d..
Galerija
redaguoti-
Penkiaaukščiai ir devynaukščiai paneliniai daugiabučiai mikrorajone -
Dešimtaukščiai paneliniai daugiabučiai Bandužių g.
