Belgijos kolonijinė imperija
Belgijos kolonijinė imperija apėmė Kongo baseiną, kuris atitinka dabartines Kongo Demokratinės Respublikos ribas, o taip pat Ruandą-Urundį, kurie buvo belgų priklausomybėje nuo 1922 iki 1962 m. Kitos kolonijos buvo nesėkmingos arba trumpalaikės.
Įtaka Kongo baseine
redaguoti
Kongo laisvoji valstybė (1885–1908)
redaguotiPer 1884–1885 m. Berlyno konferenciją Leopoldas II pasiekė, jog Europos šalių vadovai pripažintų jo teisę į Kongą. Sudaryta teritorija pavadinta „Kongo laisvąja valstybe“ ir buvo asmeniškai pavaldi Belgijos karaliui, o ne Belgijos parlamentui (Belgija tuo metu buvo konstitucinė monarchija). Belgijos parlamentas pripažino Leopoldą absoliučiu Kongo valstybės suverenu. Konferencijoje taip pat padalintos kitos centrinės ir pietų Afrikos žemės (Portugalijai ir Prancūzijai), tačiau faktiškai jos dar nebuvo kolonizuotos.
Belgų Kongas (1908–1960)
redaguoti1908 m. Kongo laisvoji valstybė tapo Kongo kolonija. Taip nusprendė parlamentas ir aneksavo kraštą. Tokiu būdu Kongas tapo pavaldus Belgijos parlamentui.
Ruanda-Urundis (1916–1962)
redaguotiRuanda-Urundi buvo Vokietijos Rytų Afrikos dalis, kurią po Pirmojo pasaulinio karo nuo 1916 iki 1924 m. okupavo Belgija. Nuo 1924 m. kraštas priklausė Belgijai, kuri savo valdžioje šias teritorijas išlaikė iki 1962 m.
Mažosios teritorijos
redaguoti
Santo Tomás, Gvatemala (1843–1854)
redaguoti1842 m. į Gvatemalą atplaukė laivas, kurį pasiuntė karalius Leopoldas. Čia buvo planuojama įkurti koloniją. Už 12 tūkst. pesetų iš Gvatemalos buvo nusipirkta teritorija, tačiau dėl nepakankamo finansavimo, maliarijos bei kitų ligų buvo nuspręsta pasitraukti iš krašto.
Tiandzinas (1900–1931)
redaguotiTiandzinas ilgą laiką priklausė atėjūnams europiečiams (1860–1945). Tris dešimtmečius jį valdė belgai.
1919 m. Komačinos sala atiteko karaliui Albertui I, o po metų buvo gražinta Italijai (1920 m.)
Šaltiniai
redaguoti- Belgian Concession Archyvuota kopija 2018-08-15 iš Wayback Machine projekto. at „Tianjin under Nine Flags“ Project