Edmundas Steponaitis
| Edmundas Steponaitis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1892 m. vasario 28 d. Sintautai, Sintautų valsčius, Naumiesčio apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1908 m. rugpjūčio 19 d. (16 metų) Šakiai, Naumiesčio apskritis, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Šakiai |
| Tėvai | Simanas Steponaitis Uršulė Steponaitienė |
| Veikla | lietuvių poetas, prozininkas, vertėjas |
Edmundas Steponaitis (1892 m. vasario 28 d. Sintautuose, dab. Šakių r. – 1908 m. rugpjūčio 19 d. Šakiuose) – lietuvių poetas, prozininkas, rusų literatūros vertėjas.
Biografija
redaguotiGimė neturtingų valstiečių šeimoje. 1904 m. baigė Šakių dviklasę pradžios mokyklą, vėliau lavinosi savarankiškai: studijavo knygas apie astronomiją, skaitė rusų rašytojų ir filosofų knygas, moralės, religijos, kultūros temomis susirašinėjo su Levu Tolstojum, gilinosi į Vladimiro Solovjovo krikščioniškosios meilės filosofiją, domėjosi muzika. Trumpai padirbėjęs raštininku Šakiuose, 1905 m. persikėlė į Kauną ir dirbo raidžių rinkėju Saliamono Banaičio, dar spaudos draudimo laikais gabenusio iš Rytprūsių lietuviškus leidinius, spaustuvėje. Netrukus pradėjo bendradarbiauti spaudoje, daugiausia „Viltyje“ ir „Draugijoje“, kur spausdino eilėraščius, vaizdelius, vertimus iš rusų kalbos. Buvo ne pagal metus apsiskaitęs, mąstė apie humaniškas idėjas, kilnius siekius. 1908 m. jam įkando pasiutęs šuo, vėliau susirgo šiltine bei smegenų uždegimu ir mirė tesulaukęs 16 metų.[1] Palaidotas Šakiuose. Jo vardu pavadinta viena iš miesto gatvių.
Kūryba
redaguoti
Eiles rašyti pradėjo apie 1906 m. Išspausdino keliolika eilėraščių, vertimų, sekimų, paliko eilėraščių rankraščiuose. Jo eilėraščiai lyriški, bet savo turiniu artimi filosofinei poezijai. Įkvėpimo objektai – įvairūs žmogaus išgyvenimai, jausmai, gamta. Jo „dvasinė energija buvo didelė: jis jautė norą rašyti, išreikšti save, tarsi išlieti. Jis sugebėjo improvizuoti pagal įstrigusią eilutę, žodį. Tai rodo stipraus talento pradžią.“ (V. Daujotytė) Pasirašydavo pseudonimais S. T. Ponaitis, Simas Stepas, Sm. Stepas. Rašė ir proza. Į lietuvių kalbą iš rusų kalbos yra išvertęs simbolisto J. Baltrušaičio eilėraščių, A. Puškino, F. Tiutčevo, A. Kolcovo, N. Nekrasovo, N. Gogolio kūrinių. Po mirties liko E. Steponaičio rankraštinis rinkinys „Per aspera ad astra“. 1912 m. jo gyvenimą ir kūrybą aprašė poetas Liudas Gira Kaune išleistame pomirtiniame E. Steponaičio eilių ir prozos rinkinyje „E. Steponaičio raštai“. 1988 m. leidykla „Vaga“ išleido jo kūrinių „Rinktinę“.
Bibliografija
redaguoti- E. Steponaičio raštai: pilnas pomirtinis eilių ir prozos rinkinys / tvarkė Liudas Gira. – Kaunas: Saliamono Banaičio spaustuvė, 1912 m.
- Rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1988 m.