Feliksas Bieliauskas
| Feliksas Bieliauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1914 m. vasario 13 d. Mažiškė, Griškabūdžio valsčius |
| Mirė | 1985 m. lapkričio 13 d. (71 metai) Vilnius |
| Veikla | partinis, valstybės ir visuomenės veikėjas |
| Partija | 1933 m. LKP / SSKP |
| Alma mater | 1957 m. Aukštoji partinė mokykla prie SSKP CK |
Feliksas Bieliauskas (1914 m. vasario 13 d. Mažiškėje, Griškabūdžio valsčius – 1985 m. lapkričio 13 d. Vilniuje) – sovietinės Lietuvos partinis, valstybės bei visuomenės veikėjas, pulkininkas.
Biografija
redaguotiNuo 1932 m. dalyvavo nelegalioje komunistinėje veikloje. 1934 m. LKP Kauno parajonio, rajono komitetų narys, sekretorius. 1934 m. ir 1936–1940 m. kalintas. 1934–1935 m. mokėsi Tarptautinėje Lenino mokykloje Maskvoje. 1935 m. LKJS CK narys, nelegalaus komjaunimo laikraščio „Darbininkų ir valstiečių jaunimas“ redaktorius.
1940–1942 m. ir 1944 m. sovietams okupavus Lietuvą LLKJS CK pirmasis sekretorius. 1942–1943 m. Raudonosios armijos 16-osios lietuviškosios divizijos politinio skyriaus viršininkas. 1944–1945 m. 50-osios lietuviškosios atsargos šaulių divizijos vado pavaduotojas politiniams reikalams ir politinio skyriaus viršininkas; 1945 m. pulkininkas.
1945–1946 m. LKP(b) Kauno miesto komiteto sekretorius. 1946–1950 m. LKP(b) Vilniaus miesto komiteto antrasis, 1950–1951 m. ir 1957–1961 m. pirmasis sekretorius. 1951–1952 m. LKP CK sekretorius. 1952–1953 m. LKP Vilniaus srities komiteto pirmasis sekretorius. Buvo vienas pretendentų į LKP CK pirmojo sekretoriaus postą. 1954 m. LSSR MT pirmininko pavaduotojas. 1957 m. Maskvoje baigė Aukštąją partinę mokyklą prie SSKP CK. 1964–1973 m. LSSR MT Spaudos komiteto pirmininkas, 1973–1985 m. Archyvų valdybos prie LSSR MT viršininkas.
1941–1976 m. LKP CK narys, 1950–1954 m. ir 1958–1963 m. LKP CK biuro narys. 1941–1946 m. ir 1954–1958 m. SSRS Aukščiausiosios Tarybos, nuo 1947 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1959–1967 m. LSSR AT prezidiumo narys. 1951–1955 m. LSSR AT pirmininkas.
Paskelbė biografinių apybraižų apie lietuvių sovietinius veikėjus: „Karolis Petrikas“ (1973 m.), „Juozas Bartašiūnas“ (1977 m.), „Artilerijos generolas“ (apie Joną Žiburkų, 1982 m.).[1][2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Romas Šarmaitis. Feliksas Bieliauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 246
- ↑ Vytautas Tininis. Feliksas Bieliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 167 psl.