Gedertas Eliasas

Gedertas Eliasas latv. Ģederts Eliass
Gimė	1887 m. rugsėjo 23 d. Zileniai, Platuonės valsčius, Mintaujos apskritis
Mirė	1975 m. sausio 29 d. (87 metai) Ryga
Tėvai	Karline ir Janis Eliass
Sutuoktinis (-ė)	1928 m. Hedviga Velert 1933 m. Halina Kairiūkštytė 1943 m. Marta Kalnina
Veikla	latvių tapytojas
Žymūs apdovanojimai
1936 m. – Trijų žvaigždžių ordinas

Gedertas Eliasas (latv. Ģederts Eliass, 1887 m. rugsėjo 23 d. Zileniai, Platuonės valsčius, Mintaujos apskritis – 1975 m. sausio 29 d. Ryga) – latvių tapytojas. Latvijos dailės klasikas, profesorius, jaunųjų dailininkų ugdytojas, meno istorijos tyrinėtojas.

Gederto Eliaso parodos atidarymas Šiaulių Aušros muziejuje. Jelgavos Gederto Eliaso muziejaus direktorės pavaduotoja Marija Kaupere, direktorė Gita Grase, Šiaulių Aušros muziejaus direktorius Raimundas Balza prie Gederto Eliaso portreto „Maja su skėčiu“

Biografija

1896–1897 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, 1898–1904 m. Mintaujos realinėje mokykloje, kur pradėjo domėtis menu. Nuo 1902 m. piešimo mokėsi pas dailininką Janį Valterį, nuo 1904 m. dailininko Vilhelmo Purvinio studijoje Rygoje. 1905-1907 m. revoliucijos dalyvis. 1906 m. vengdamas arešto išvyko į užsienį, gyveno prisidengęs Ludvigo Teodoro Lilau vardu. Danijoje ir Olandijoje susipažino su tų šalių meniniu gyvenimu, dailininkų darbais. 1908 m. įstojo į Briuselio karališkąją menų akademiją, kurioje studijavo tapybą ir skulptūrą. 1913 m. baigęs Karališkąją akademiją, dar metus praleido Prancūzijoje ir Italijoje, 1913 m. mokėsi privačiai Žiuljano akademijoje Paryžiuje pas Žaną-Polį Lorencą. Grįžęs į Latviją, 1914-1915 m. gyveno ir kūrė gimtajame sodžiuje Zileniuose. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui 1916 m. išvyko į Rusiją, Maskvoje studijavo rusų realistinę tapybą. 1918 m. G. Eliasas grįžo į Rygą, 1919-1920 m. Latvijos kariuomenės savanoris.

1925–1942 m. ir 1944–1953 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; nuo 1938 m. profesorius, 1944-1953 m. Tapybos fakulteto dekanas. 1928 m. vedė Hedvigą Velert. 1933 m. vedė Haliną Kairiūkštytę (1896–1984 m.). Abu nemokėdami vienas kito kalbos, namuose kalbėjo prancūzų kalba. 1940 m. išsiskyrė, 1943 m. jo žmona tapo Marta Kalniņa.

G. Eliasas išugdė pokario Latvijos dailininkų kartą. 1953 m. išėjęs į pensiją, jis nenustojo kurti, dalyvavo parodose. Vis dėlto į Latvijos dailės istoriją kaip nepralenktas kompozicijos, peizažo ir figūrinių kompozicijų meistras, žymus portretistas įėjęs G. Eliasas paskutiniuosius 20 savo gyvenimo metų jautėsi vienišas. Anapilin ir svetur buvo iškeliavę daugelis jam artimų žmonių. Paties G. Eliaso gyvenimo gija nutrūko 1975 metų sausio 29 d., palaidotas Platuonės kapinėse. Menui buvo atiduota viskas – talentas, laikas, meilė, o sulaukta pripažinimo. Nepaisant to, jo vardo niekada nėra lydėjusi triukšminga šlovė.

Kūryba

Nuo 1919 m. G. Eliasas dalyvavo parodose. 1920 m. įsijungė į Rygos dailininkų ekspresionistų grupės, jungusios talentingiausius Latvijos tapytojus ir skulptorius, veiklą. 1920 m. grupės surengtoje pirmoje parodoje eksponavo 67 darbus. Šiuose darbuose labai aiškus modernistinių srovių pėdsakas. Nuo to laiko G. Eliasas aktyviai kūrė, dalyvavo parodose Latvijoje ir užsienyje, daug keliavo po Vakarų Europą. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje jo sukurti darbai – peizažai, figūrinės kompozicijos – tapo latvių dailės klasika. Šiuos darbus įkvėpė jau ne kelionės po užsienio šalis, o Latvijos gamta, žmonės. G. Eliasas tapo tikru kompozicijos meistru, dalyvavo parodose Latvijoje, užsienyje – Osle, Kopenhagoje, Londone, Paryžiuje.

Nutapė buitinių („Derliaus nuėmimas“ 1938 m., „Ankstyvas rytas“ 1945 m.), teminių („1905 metai“ 1958 m.) kompozicijų, portretų („Dvigubas portretas“ 1952 m., motinos, 1953 m.), aktų, natiurmortų. Patyrė XX a. pradžioje modernizmo srovių įtaką, vėlesnėje kūryboje rėmėsi realizmo, toninės tapybos principais. Žymiausias portretas – „Maja su skėčiu“ (1919 m.).

Šeštajame dešimtmetyje ėmęsis pastelės, jis sukūrė daug įsimintinų šio žanro darbų. Jo darbai turėjo įtakos Latvijos vaizduojamojo meno raidai. Parašė straipsnių apie dailę. 1928-1940 m. Latvijos enciklopedijos dailės istorijos skyriaus vadovas. Daug jo darbų saugo Latvijos dailės muziejus, Tukumo muziejus, Stokholmo, Prahos, Helsinkio, Oslo, Malmės muziejai. 1983 m. 774 jo tapybos darbai, 258 pastelės, 660 akvarelių, 2422 straipsnių, knygų ir kitų dokumentų perduota Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejui, kuris įsikūręs „Academia Petrina“. 1987 m. rugsėjo 23 d. prie muziejaus atidengtas Gederto Eliaso paminklas (dailininkas Janis Zarinis).

Įvertinimas

• 1936 m. – Trijų žvaigždžių ordinas
• 1962 m. – Latvijos TSRS nusipelnęs meno veikėjas

Bibliografija

• Prancūzų naujoji tapyba (Franču jaunlaiku glezniecība), su broliu Kristapu Eliasu, 1940 m.
• Latvijos TSR dailės akademijai 20 metų. 1919–1940 (Latvijas PSR Makslas akademijas 20. gadi. 1919–1940 m., su A. Pupu, 1941 m.

Literatūra

• Art and Architecture. Biographies, Riga, 1995, pp. 146–147
• A. Osmanis. Gederts Eliass. Riga, 1995
• Latvian Fine Arts in 1860–1940. Riga, 1986
• J. Silins. Latvian Art in 1915–1940, I. Stockholm, 1988
• Unerwartete Begegnung: lettische Avantgarde: 1910–1935. Köln, 1990.

Nuorodos

• Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejus
• Gederts Eliass. Virtual Art Gallery Archyvuota kopija 2008-07-05 iš Wayback Machine projekto.
• Gederts Eliass. Galerija^{[neveikianti nuoroda]}