Gotthard von Kettler
| Gothardas Ketleris vok. Gotthard von Kettler | |
|---|---|
| |
| Ketleriai | |
| |
| Kuršo hercogystės herbas | |
| Gimė | 1517 m. vasario 2 d. Vestfalijoje |
| Mirė | 1587 m. gegužės 17 d. (70 metų) Mintaujoje |
| Palaidotas (-a) | Jelgavos rūmai |
| Tėvas | Gotthard Kettler zu Melrich |
| Motina | Sofie von Nesselrode |
| Sutuoktinis (-ė) | Anna von Mecklenburg-Güstrow |
| Vaikai | Ona Ketler Radvilienė Frydrichas Ketleris Elžbieta Ketler Vilhelmas fon Ketleris |
| Veikla | didikas, Livonijos ordino magistras, Kuršo hercogystės valdytojas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. |
 Vikiteka |
Gotthard von Kettler |
Gothardas Ketleris (vok. Gotthard von Kettler, 1517 m. vasario 2 d. Vestfalijoje – 1587 m. gegužės 17 d. Mintaujoje) – didikas, Livonijos ordino magistras, Kuršo hercogystės valdytojas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
redaguoti
Gothardas Ketleris buvo kilęs iš senos Vestfalijos kunigaikščių giminės.[1] Tėvas kunigaikštis Gothardas Ketleris iš Melricho (Gotthard Kettler zu Melrich, valdė 1527–1556 m.), motina Sofija fon Neselrodė (Sofie von Nesselrode). Brolis – Vilhelmas Ketleris (Wilhelm Kettler) 1553 m. buvo Miunsterio vyskupas.
Žmona Meklenburgo kunigaikštytė Ana (Anna von Mecklenburg-Güstrow, 1533 m. – 1602 m. liepos 4 d.), Meklenburgo kunigaikščio Alberto Stipriojo ir Brandenburgo kunigaikštytės Anos duktė. Su ja turėjo 7 vaikus.
Sūnus Frydrichas fon Ketleris (1569-1642 m.), 1587–1595 ir 1618–1642 m. Kuršo ir Žiemgalos hercogas, 1595–1618 m. Žiemgalos hercogas. Sūnus Vilhelmas fon Ketleris (1574-1640 m.), 1595–1616 m. Kuršo hercogas. Duktė Ana Ketler (1567–1617 m.), Lietuvos didžiojo maršalkos Alberto Radvilos žmona. Duktė Elžbieta Ketler ištekėjo už Tešeno hercogo Adomo Vencelio (Adam Wenzel von Teschen).
Veikla
redaguoti
1537 m. Gothardas Ketleris įstojo į Livonijos ordiną, nuo 1554 m. Diunaburgo komtūras, nuo 1557 m. Felino komtūras. 1558 m. prasidėjus Livonijos karui, tapo didžiojo magistro Johano Fiurstenbergo vyskupu koadjuktoriumi, o 1559 m. didžiajam magistrui Johanui Fiurstenbergui patekus į Rusijos caro Ivano Rūsčiojo nelaisvę, išrinktas Livonijos ordino magistru.
Nematydamas galimybės savo jėgomis pasipriešinti Rusijos ir Švedijos invazijai, Gotardas Ketleris susitarė su Lietuvos didžiuoju etmonu Mikalojumi Radvila Ruduoju ir Lietuvos didžiuoju kancleriu Mikalojumi Radvila Juoduoju dėl paramos ir 1561 m. lapkričio 28 d. Vilniuje sudarė sutartį, pagal kurią Livonijos dalyje buvo įkurta Kuršo hercogystė, tapusi Abiejų Tautų Respublikos vasale. Rytinėje Livonijos dalyje buvo sudaryta buferinė Abiejų Tautų Respublikos vaivadija Infliantai. 1562 m. kovo 5 d. su Žygimantu Augustu sudarė sutartį dėl Kuršo leno valdymo, kurią, nesant karaliaus, pasirašė Mikalojus Radvila Juodasis. 1561-1565 m. Gothardas Ketleris buvo ir Infliantų gubernatoriumi. 1568 m. hercogystės sostinę iš Kuldygos perkėlė į Mintaują. 1570 m. paskelbė Gotardo privilegiją, kuria atleido dvarininkus nuo mokesčių, suteikė dvaro paveldėjimo teisę jų vaikams ir taip pat teisę laikyti smukles, medžioti ir žvejoti.[2] 1575 m. kaip karaliaus leno valdytojas dalyvavo kare su Maskva.
Perėjęs į liuteronų tikėjimą, Gotardas Ketleris 1566 m. vasario 24 d. nutraukė celibatą ir vedė.
Jo valdymo metu Kurše ir Žiemgaloje pastatyta 70 bažnyčių, aštuonios mokyklos, aštuonios vargšų prieglaudos.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Schwennicke, Ditleff. Europäische Stammtafeln zur Geschichte der Europäischen Staaten (Neue Folge), Band VIII, Tafel 91 (Die Ketteler).
- ↑ BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 26 p. ISBN 9986-9034-0-8.
Literatūra
redaguoti- Grusemann, Hans, 1990. Die Frühgeschichte des Geschlechts Ketteler (Kettler), 12.-16.Jahrhundert. Soest.
- Salomon Henning’s Chronicle of Courland and Livonia, translated and edited by Jerry C. Smith, William Urban and Ward Jones