Hadėjus

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hadėjus (eonas)
Pradžia	4567,17 ± 0,7 Ma1
Trukmė	3800 Ma1
Eros	Neišskiriamos
Hadėjuje susiformavusių uolienų pavyzdys yra cirkono kristalai
1: Ma = milijonai metų

Hadėjas (pavadinimas kilęs nuo graikų požemio karalystės valdovo dievo Hado vardo) – pirmasis Žemės istorijos eonas. Jis prasideda nuo Žemės susiformavimo prieš 4,6 mlrd. metų ir baigiasi prieš 3,8 mlrd. metų. Po hado seka archėjo eonas.

Hadėjaus sąvoką 1972 m. įvedė geologas Preston Cloud ir pradžioje ji buvo taikoma laikotarpiui prieš seniausias žinomas uolienas. Senesni tekstai šį eoną vadina tiesiog prearchėjumi, o didžiąją dalį XIX ir XX a. laikotarpis vadintas azojumi (t. y. „neturinčiu gyvybės“).

Aprašymas

Hadėjaus pradžioje susiformavo Žemė. Jungiantis kosminėms dulkėms ir dujoms, prieš 4,6 mlrd. metų susidarė Žemė, kuri atrodė kaip šviečiantis klampiai skystos magmos rutulys.

Į Žemę atsitrenkus Tėjai, maždaug Marso dydžio proplanetai, dalis magmos masės atsiskyrė ir sudarė dabartinį Mėnulį, o Žemės sukimasis taip pagreitėjo, kad dėl padažnėjusios dienos ir nakties kaitos paviršiaus temperatūra sumažėjo. Į Žemę atsitrenkiant daugeliui kitų meteoritų ir asteroidų jos masė didėjo, o magnetinis laukas pasidarė pakankamai stiprus, kad galėtų apsaugoti nuo naikinančio Saulės vėjo poveikio. Taip susidarė sąlygos daug vėliau atsirasti apsauginiam ozono sluoksniui. Uolienos pamažu diferencijavosi; sunkesniųjų cheminių elementų, geležies ir nikelio, junginiai sudarė Žemės branduolį, lengvesniųjų, silicio ir deguonies, pamažu suformavo Žemės mantiją, bei Žemės plutą.