Jean Dubuffet
| Žanas Diubufė | |
|---|---|
| Gimė | 1901 m. liepos 31 d. Havras, Prancūzija |
| Mirė | 1985 m. gegužės 12 d. (83 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | Tapytojas, skulptorius, grafikas |
Žanas Diubufė (pranc. Jean Dubuffet, 1901 m. liepos 31 d. – 1985 m. gegužės 12 d.) – XX a. Prancūzijos tapytojas, skulptorius, grafikas. „Grubiojo meno“ (Art Brut) propaguotojas.
Biografija
redaguoti_-_BEIC_6363665.jpg)
Žanas Diubufė gimė 1901 m. liepos 31 d. Havre, vyno prekiautojo šeimoje. 1916 m. Ž. Diubufė pradėjo mokytis Havro dailės mokykloje ir 1918 m. persikėlė į Paryžių, mokėsi Žiuljano akademijoje, kurią paliko po 6 mėnesių. Paryžiuje Ž. Diubufė susitiko Raulį Diufi, Maksą Žakobą, Fernaną Ležė ir Suzaną Valadon. Buvo sužavėtas vokiečių daktaro Hans Prinzhorn psichopatinio meno teorijomis. 1923 m. Ž. Diubufė keliavo į Italiją, 1924 m. − į Pietų Ameriką. Nustojo tapyti ir apie 10 metų dirbo šeimos vyno versle Havre. 1927 m. vedė Paulette Bret. Dar prekiaudamas vynu Ž. Diubufė po tėvo mirties 1927 m. praturtėjo. Jis vėl pradėjo tapyti 1933 m., išsiskyrė su pirmąja žmona 1936 m. ir sekančiais metais vedė Emilie Carlu, po ko vėl metė dailę. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui Ž. Diubufė buvo mobilizuotas ir priskirtas Oro ministerijai. Atleistas iš jos už nedisciplingumą ir 1942 m. Serė mieste demobilizuotas. 1942 m. apsisprendė tapti menininku.
Pirmoji Ž. Diubufė personalinė paroda įvyko 1944 m. René Drouin galerijoje Paryžiuje. 1947 m. įvyko personalinė paroda Pjero Matiso galerijoje Niujorke. Ž. Diubufė stilius ir temos buvo paveikti Paulio Klė. Nuo 1945 m. Ž. Diubufė kolekcionavo spontaniškąjį meną, kurį kūrė nemokyti, turintys mentalinių sutrikimų žmonės, vaikai. Jis padėjo įkurti Compagnie de l'Art Brut (1948–51) organizaciją, kuri rūpinosi tokiu menu ir jo kūrėjais. 1946 m. Ž. Diubufė publikavo kritinių ir teorinių straipsnių rinkinį Prospectus aux amateurs de tout genre. 1949 m. šio meno, vadinto „grubiuoju“ (Art Brut), parodos René Drouin galerijoje proga Ž. Diubufė publikavo manifestą, kuriame paskelbė, kad toks menas yra pranašesnis už tai, kas tradiciškai vadinama menu. Apie 1946 m. Ž. Diubufė savo paveikslų pagrindui pradėjo naudoti smėlio, aliejaus, tinko, klijų mišinius, kuriuos vėliau raižant, nukrapštant buvo išgaunamas sieninio rašto efektas. 1951-52 m. Ž. Diubufė gyveno Niujorke, po to grįžo į Paryžių,
Pagrindinės parodos:
- 1947 m. įvyko pirmoji personalinė paroda René Drouin galerijoje Paryžiuje;
- 1954 m. įvyko pirmoji retrospektyvinė paroda Cercle Volney galerijoje Paryžiuje;
- 1957 m. − pirmoji muziejinė paroda Schlo Morsbroich Leverkuzene;
- 1960-61 m. − Dekoratyviosios dailės muziejuje Paryžiuje;
- 1962 m. − Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje ir Čikagos meno institute;
- 1964 m. − Palazzo Grassi Venecijoje;
- 1966 m. − Teito galerijoje Londone;
- 1966 m. − Amsterdamo miesto muziejuje;
- 1966-67 m. − Gugenheimo muziejuje Niujorke;
- 1981 m. − Gugenheimo muziejuje Niujorke;
- 2001 m. − retrospektyva Pompidu centre Paryžiuje.
Ž. Diubufė raštų rinkinys Prospectus et tous écrits suivants buvo išleistas 1967 m. Tais pačiais metais menininkas pradėjo kurti architektūrines struktūras, eksperimentavo su muzikinėmis kompozicijomis. Po to Ž. Diubufė gavo užsakymų lauko skulptūroms. 1971 m. sukūrė pirmuosius teatro dekoracijų objektus. Šiuo metu jį lydėjo sėkmė ir pripažinimas. Žanas Diubufė mirė 1985 m. gegužės 12 d. Paryžiuje.
Kūrinių galerijos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 302–305
- Encyclopaedia Britannica
- guggenheim.org Archyvuota kopija 2015-09-25 iš Wayback Machine projekto.