Kemės samių kalba
| Kemės samių kalba | |
| Kalbama |  Suomija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | išnykusi |
| Kilmė | Uralo kalbos Finougrų Finų Samių Kemės samių |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | smi |
| ISO 639-3 | sjk |
Kemės samių kalba – išnykusi samių kalbų grupės kalba, vartota Laplandijos (Suomija) pietinėje dalyje (aplink Kuusamo miestą) gyvenančių samių. Kemės samių kalba labiausiai skyrėsi nuo kitų samių kalbų, nors buvo gimininga Inario samių kalbai ir Skolto samių kalbai.
Nors Kemės samių kalba išnyko prieš daugiau negu 100 metų, ji paliko rašytinių šaltinių:
- 1673 m. Johannes Schefferus parašytas poemų rinkinys Lapponia;
- 1839 m. Jacob Fellman po apsilankymų Kuolajärvi ir Sompio kaimuose surinktas žodynėlis.[1]
- Malda Tėve mūsų Kemės samių kalba:
- Äätj miin, ki lak täivest. Paisse läos tu nammat. Alda pootos tu väldegodde. Läos tu taattot nou täivest, ku ädnamest. Adde miji täb päiv miin juokpäiv laip. Ja adde miji miin suddoit addagas, nou ku miieg addep miin velvolidäme. Ja ale sääte miin kjäusaussi. Mutto tjouta miin pahast. Tälle tu li väldegodde, vuöjme ja kudne ijankaikisest. Amen.
Išnašos
redaguoti- ↑ (Äima, F, Itkonen, T.I. 1918: Jacob Fellmanin muistiinpanot Sompion ja Kuolajärven lapin murteista. Suomalais-Ugrilaisen Seuran Aikakauskirja 30 p. 1-91.)