Kemanča

Kemanča (pers. کمانچه = kamāncheh – 'lankelis') – griežiamasis chordofonas, persų ilgakaklis smaiginis smuikas, giminingas smuikui. Vienas svarbiausių persų klasikinės muzikos instrumentų. Šaltiniuose minimas nuo X a. Paplitęs Irane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Turkmėnistane, Uzbekistane, Kašmyre. Kemančą sudaro rutuliškas rezonatorius (dažniausiai skobiamas iš riešutmedžio, rečiau – iš kokoso riešuto ar moliūgo), iš viršaus trauktas ėriuko ar ožio oda, ir ilgas laibas kaklelis. Turi keturias plienines (seniau – šilkines) stygas. Laikomas statmenai, smaigas remiamas į kairįjį kelį. Griežiama nedideliu šiek tiek lenktu stryku. Tembras minkštas, aksominis, primena žmogaus balsą.

Azerbaidžanietis, grojantis kemanča

Žymūs kemančos virtuozai: Ali-Asgaras Bahari, Ardeširas Kamkar, Saejedas Faradžpuris, Keihanas Kalhoras (iš Irano), Habibas Alijevas (iš Azerbaidžano), Sajatas Nova (iš Armėnijos).

Panašūs instrumentai

• Rebabas
• Gidžakas
• Bizantijos lyra

Nuorodos

• Kemanča groja Kayhan Kalhor