Konradas fon Jungingenas
Konradas fon Jungingenas | |
---|---|
Konrado fon Jungingeno herbas | |
Gimė | 1355 m. Jungingenas |
Mirė | 1407 m. kovo 30 d. (~52 metai) Marienburgas |
Religija | katalikybė |
Vikiteka | Konradas fon Jungingenas |
Konradas fon Jungingenas (vok. Konrad von Jungingen, g. apie 1355 m. Jungingenas prie Hešingeno, Aukštutinė Švabija – 1407 m. kovo 30 d. Marienburgas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, 25-asis Vokiečių ordino magistras.
Biografija
redaguotiBrolis Ulrichas fon Jungingenas. Apie 1380 m. atvyko į Prūsiją. 1387 m. Osterodės komtūras. 1393 m. lapkričio 30 d. išrinktas didžiuoju Vokiečių ordino magistru.
1394 m. surengė žygių į Lietuvą, puolė Vilnių. Nuo 1395 m. diplomatinės kovos priemonėmis stengėsi išardyti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sąjungą su Lenkija – 1385 m. Krėvos sutartį.
Pagal 1398 m. Salyno sutartį Vokiečių ordinui gavus Žemaitiją iki Nevėžio, o 1401 m. žemaičiams išvijus kryžiuočius, jo vadovaujama kariuomenė 1402–1403 m. vėl puldinėjo Lietuvą. Pats vadovavo 1402 m. liepos-rugpjūčio mėn. paskutiniam Vokiečių ordino žygiui į Vilnių. Nepavykus nuversti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jį pakeisti Švitrigaila, su Vytautu ir Lenkijos karaliumi Jogaila 1404 m. sudarė Vokiečių ordinui naudingą Racionżo sutartį.[1]
Mirė po ilgos ligos Marienburgo pilyje, palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčios mauzoliejuje.
Prieš tai: Konradas Valenrodas |
Vokiečių ordino magistras 1393–1407 |
Po to: Ulrichas fon Jungingenas |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Edvardas Gudavičius. Konradas fon Jungingenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 504 psl.