Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Vikipedija

Kretinga

Šis straipsnis apie miestą. Apie Klaipėdos miesto rajoną skaitykite straipsnyje Kretinga (Klaipėda).

Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Kretingos rajono savivaldybės, kaimiškosios seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras, Kretingos miesto seniūnija. Vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, urbanistikos paminklas. Yra Kretingos geležinkelio stotis, paštas (LT-97001).

Kretinga
            
Kretingos miesto aikštė
Kretinga
Kretinga
55°53′24″š. pl. 21°14′31″r. ilg. / 55.890°š. pl. 21.242°r. ilg. / 55.890; 21.242 (Kretinga)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Įkūrimo data 1252 m. (pirmą kartą paminėtas)
Meras Antanas Kalnius
Gyventojų (2023) 17 207
Plotas 19,5 km²
Tankumas (2023) 882 žm./km²
Pašto kodas LT-97001
Tinklalapis www.kretinga.lt
Vikiteka Kretinga
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kretingà
Kilmininkas: Kretingõs
Naudininkas: Krẽtingai
Galininkas: Krẽtingą
Įnagininkas: Krẽtinga
Vietininkas: Kretingojè

vok. Crottingen, lenk. Kretynga, rus. Кретингенъ, rus. Кретинга[2][3]

Kretinga nuo Pelėdos kalno 1957–2010 m.

Etimologija

redaguoti
 
Paminklas Kretingos įkūrėjui J. K. Chodkevičiui

Kazimieras Būga ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas – tai kret- šaknis ir -inga priesaga (būdinga kuršių žemėms). Šaknis kret- gali būti siejama su žodžiu kretėti – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę.[4] Liaudies etimologija pasakoja, kad kratyti mena laikus, kai nebuvo gerų kelių ir pro miestą važiuoti buvo galima tik per akmenis.

Kitas lietuvių kalbininkas Antanas Salys, remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be g raidės (Cretyn, Creten, Kretine ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo Kretenė, kuri kilusi nuo asmenvardžio Kretas ar Kreta. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su Palanga, Būtinge.

Kretingos vardo formos be g raidės rašytos tik vokiečių, o nuo XVI a. slaviškai randamos beveik vien tik formos su g raide. Tai gali būti aiškinama tuo, kad tarp į Pabaltįjį atsikėlusių vokiečių vyravo vokiečių žemaičių tarmė, kurioje XIV–XV amžiuje g ir j buvo susipainiojusios ir keisdavo viena kitą. Todėl ir Kretingos forma galėjo pavirsti Kretinje ar Kretene. Priesaga -ing- aiškiai atsirado XVI a. pabaigoje, kai susiformavo kretingiškių tarmė.

Dar vieną vardo aiškinimą pateikia legenda, kuri byloja, kad Kretingą įkūręs gotų karalius Armonas, atkeliavęs IV a. nuo Skandinavijos ir pastatęs čia pilį. Jis buvo kilęs iš Grutingų giminės[5] – miesto vardas būtent ir galėjęs susidaryti iš šios giminės vardo.

1609 m. LDK etmonas ir Žemaitijos seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius miesteliui suteikdamas Magdeburgo teisę jį pavadino savo garbei, tačiau pavadinimas Karolštatas (vok. Karolstadt – „Karolio miestas“) neprigijo.

Geografija

redaguoti
 
Kretingos vienuolyno tvenkinys

Kretinga įsikūrusi Pajūrio žemumoje, per miestą iš šiaurės į pietus vingiuoja Akmena, dalijanti miestą į dvi dalis, kurias jungia 4 tiltai. Miesto centrą nuo šiaurinės dalies skiria Pastaunyko (Šv. Antano) upelis, kurį užtvenkus susiformavo tvenkiniai. Prateka Akmenos intakai Dopultis ir Jaurykla, gausu nedidelių tvenkinėlių. Per Dopultį pastatytas Kretingos grafo Tiškevičiaus tiltas. Didesnioji miesto dalis išsidėsčiusi rytiniame Akmenos krante. Čia yra savivaldybė, miesto aikštė, Kretingos rajono kultūros centras. Šiauriniame pakraštyje yra Tiškevičių dvaro rūmai (juose veikia Kretingos muziejus su Žiemos sodu ir parkas), rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras. Vakariniame Akmenos krante yra pramonės įmonės, eina geležinkelis Šiauliai–Klaipėda. Kretingos–Skuodo geležinkelis nuo 2009 m. nenaudojamas.

Pietiniai miesto rajonai – Bajorai ir Penkininkai.

Istorija

redaguoti
 
Kretingos dvaras XIX a.

Miesto šiauriniame pakraštyje yra Kretingos kapinynas. Kretinga (Cretyn) pirmąkart paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte, kaip svarbi kuršių gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Pagal dalybų aktą, 1253 m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas[6]. Po Durbės mūšio 1260 m. Kretingos pilis sukilo prieš Livonijos ordiną. 1263 m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė Klaipėdos pilies komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams).[7] Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.

Nuo XV a. žinomas Kretingos dvaras, kuris priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. Apie 1532 m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Žygimantui Senajam ir tapo karališkąja valda. 1572 m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius. Jo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius kaimo kapinėse 1602 m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuoliją. Vienuoliams bernardinams 1605–1610 m. pastatė vienuolyno rūmus, o 1610–1617 m. – mūrinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui 1609 m. sausio 23 d. suteikė Magdeburgo teisę[8] (pavadindamas savo garbei Karolštatu – Karolstadt). 1611 m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. 1621 m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos Jono Stanislovo Sapiegos ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko Sapiegoms. Per karą su Švedija 1656 m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą.[8] 1745 m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko Masalskiams.

1778 m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. 1795 m. Kretingą pradėjo valdyti grafas Vincentas Gavelas Potockis, kuris 1806 m. dvarą pardavė kunigaikščiui Platonui Zubovui. Iš Zubovų jį 1874 m. nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.

XVII a. pradžioje statant Kretingos miestą (buv. Karolštatą), nuo turgavietės link Akmenos upės slėnio salos ir brastos buvo nutiesta magistralinė gatvė. Ji iš pradžių vadinta Vokiečių, vėliau – Palangos, Vandens, Pakalnės, o paskutinius 90 metų – Birutės gatve. Čia per upę buvo statomi ir perstatomi mediniai tiltai. 1828 m. pagrindinėje gatvėje, jungusioje miestą su keliais, vedančiais į užmiestį, link Klaipėdos ir Šventosios uostų, pastatytas metalinis Birutės gatvės tiltas.[9]

Prieš 1808 m. įsteigta Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia. 1831 m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. XIX a. – XX a. pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami Rusijos imperijos valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir 1831 m. sukilimo rėmėjų, vėliau – lietuvių spaudos draudimo priešininkų).[8] 1854 ir 1908 m. Kretinga degė, 1889 m. sudegė. XIX a. Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. XIX a. pabaigoje ji buvo privatus miestelis Telšių apskrityje.[10]

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą – A. Kairys, M. Kėkštys. 1892 m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis Bajorai – Priekulė (Latvija), 1924–1932 m. – geležinkelis Kretinga – Kužiai. XX a. pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. 1910 m. įsteigta vilnų karšykla, 1919 m. – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis (1921 m. šios įmonės sudegė), 1921 m. – aliejinė. 1925 m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“.

1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Kretinga buvo apskrities centras. 1934–1940 m. leistas žurnalas „Pranciškonų pasaulis“. 1941 m. birželio mėn., 1947–1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti 1941 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Pryšmančių dvare įkurtame gete.[8] Po Antrojo pasaulinio karo Kretingos apylinkėse veikė Kardo rinktinės partizanai.

 
Kretingos senoji šventvietė (Lurdas)

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1946 m. sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas, vėliau jame įsikūrė kraštotyros muziejus, vienuolynas atkurtas 1991 m.). 1950–1995 m. Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1995 m. yra Kretingos rajono savivaldybės centras, yra Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija.

1993 m. patvirtintas dabartinis Kretingos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XVII a. Kretingos valsčiaus centras ?
1861–1915 m. Telšių apskritis
1915–1918 m. Kretingos apskrities centras
1919–1950 m.
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kurmaičių apylinkės centras Kretingos rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995– Kretingos miesto seniūnija, Kretingos seniūnijos centras Kretingos rajono savivaldybės centras Klaipėdos apskritis

Gyventojai

redaguoti

1611 m. mieste gyveno 57 šeimos. 1667 m. Kretingoje didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 583 valstiečių dūmus. 1789 m. buvo 144 kiemai.

 
 
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1906 m.*[2] 1923 m.sur.[11] 1939 m. 1959 m.sur.[12] 1966 m.[13] 1970 m.sur.[12] 1974 m.[14]
1 317 1 616 3 418 2 000 2 532 5 300 9 690 10 700 13 091 14 100
1976 m.[15] 1979 m.sur.[16] 1989 m.sur.[17] 2001 m.sur.[18] 2006 m. 2011 m.sur.[19] 2018 m. 2020 m. 2021 m.sur. -
15 100 16 197 19 516 21 423 21 421 19 010 17 269 16 583 17 249 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

redaguoti

1897 m. iš 3418 gyventojų 1203 (35,2 %) buvo žydai.

2011 m. gyveno 19 010 žmonės:[20]

2001 m. gyveno 21 423 žmonės:[21]

Architektūra

redaguoti
 
Bernardinų vienuolynas
 
Medinė koplytėlė
 
Kretingos bažnyčios durų fragmentas

Kretingos miesto senoji teritorija (31,3 ha) – archeologijos ir urbanistikos paminklas. Miesto centrinė dalis stačiakampio plano, suplanuota 1607 m., vykdant Valakų reformą. Žymiausi statiniai:

Švietimas ir kultūra

redaguoti
 
Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka

1774 m. įsteigta 6 klasių mokykla, 1793 m. perkelta į Telšius; veikė dviklasė (faktiškai – keturklasė) parapinė mokykla, 1836 m. pertvarkyta į valdinę, nuo 1864 m. dėstomąja rusų kalba, 1910 m. atidaryta valdinė mergaičių pradžios mokykla. 1920–1932 m. veikė progimnazija. 1932 m. atidaryta Kretingos pranciškonų gimnazija, nuo 1940 m. valstybinė Kretingos gimnazija, nuo 1950 m. vidurinė mokykla, nuo 1998 m. vėl Kretingos pranciškonų gimnazija.

Įstaigos
Mokyklos-lopšeliai-darželiai
  • Lopšelis-darželis „Pasaka“
  • Lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“
  • Lopšelis-darželis „Žilvitis“
  • Lopšelis-darželis „Eglutė“
  • Mokykla-darželis „Žibutė“

Leidžiami laikraščiai „Pajūrio naujienos“ (nuo 1993 m.), „Švyturys“ (nuo 1944 m.).

Sportas

redaguoti

Nuo 1953 m. stovi Kretingos miesto stadionas, 2020 m. – Sporto ir sveikatingumo centras.

Futbolas

redaguoti

Motobolas

redaguoti
  • Motobolo klubas Kretingos „Milda“ – daugkartinis atvirojo Baltarusijos motobolo čempionato prizininkas[25] [26] (sidabro medaliai 2009, 2010 ir 2011 m.). Buvę komandos pavadinimai – „Švyturys“, „Žemūktechnika“, „Uotas“ (TSRS čempionatų prizininkai ir nugalėtojai).
  • 2024 m. pranešta apie naujai sukurtą motobolo klubą „Kretinga“.

Susisiekimas

redaguoti
 
Kretingos geležinkelio stotis

Pro Kretingą eina Šiaulių–Klaipėdos geležinkelis, yra Kretingos geležinkelio stotis, atšaka į Skuodą (nebeveikia).

Per Kretingą eina magistralinis kelias:

Krašto keliai:

Žymesni tiltai:

Ekonomika

redaguoti

Sovietmečiu buvo „Laisvės“ vilnonių audinių fabrikas, „Akmenos“ liaudies vartojimo gaminių įmonė, garsėjusi vaikiškais mediniais žaislais, tarybinis ūkis-technikumas. 1990 m. gegužės 10 d. netoli Kretingos pradėta išgauti nafta. Yra elektros tinklai, išplėtotas medienos apdirbimas, medžio gaminių, pašarų ir jų priedų (bendrovė „Kretingos grūdai“) gamyba, lapių ir audinių veisimas (Kretingos žvėrininkystės ūkis), žuvų apdorojimas („Ostsee Fish Kretinga“); statybų bendrovės „Edija“ ir „Ringesta“. ir kt

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Кретинга. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 13 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 789 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 104–109
  5. ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 45–46
  6. ↑ Šiemet Kretingai sukanka 765-eri metai Archyvuota kopija 2020-09-24 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ Andulių piliakalnis Archyvuota kopija 2020-12-03 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 Kretinga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 16 psl.
  9. ↑ Julius Kanarskas. Svarbiausia Kretingos gatvė, miestą jungusi su keliu į Klaipėdą svyturiolaikrastis.lt 2019-10-14
  10. ↑ Kretynga. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 665 psl. (lenk.)
  11. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. ↑ 12,0 12,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. ↑ Kretinga. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 208 psl.
  14. ↑ Kretinga. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 165 psl.
  15. ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kretinga. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 391-392
  16. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  17. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  18. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  19. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  20. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  21. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  22. ↑ [1] Archyvuota kopija 2014-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  23. ↑ [2] Archyvuota kopija 2014-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  24. ↑ [3] Archyvuota kopija 2014-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  25. ↑ Kretingos „Mildos“ motobolo komanda
  26. ↑ Motobolo istorija Lietuvoje

Nuorodos

redaguoti
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kretinga&oldid=7434554"