Lietuvos kultūros taryba

Įkurta	2012 m. rugsėjo 18 d.
Panaikinta	{{{Panaikinta}}}
Trumpinys	LKT
Tipas	Biudžetinė įstaiga
Anksčiau
Jurisdikcija	LR KM
Buveinė	Naugarduko g. 10, 01309 Vilnius
Metinis biudžetas	{{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas	Asta Pakarklytė (2021–2025)
Pavaduotojas
Darbuotojų	41 (2023-04)
Narių skaičius	{{{Narių skaičius}}}
Biudžetas	21,7 mln. € (2023) 24,5 mln. € (2022)
Aukštesnioji agentūra	{{{Aukštesnioji}}}
Svetainė	ltkt.lt

Lietuvos kultūros taryba – valstybinė įstaiga, skirstanti kultūros ir meno projektų finansavimą.

Buveinė

Istorija

Įsteigta reformavus kultūros ir meno projektų finansavimo sistemą.

2012 m. rugsėjo 18 d. Seimas priėmė Lietuvos kultūros tarybos įstatymą, perduodamas teisę administruoti Kultūros rėmimo fondą.

2012 m. lapkričio 21 d. Vyriausybė priėmė nutarimą steigti Lietuvos kultūros tarybą.

2018 m. spalio 16 d. patvirtinta pirmųjų Regioninių kultūros tarybų sudėtis. Jos vertina „Tolygios kultūrinės raidos“ konkursų paraiškas, kuria finansavimo prioritetus.

2021 m. spalio 18 d. pradėtas vykdyti Europos Sąjungos projektas „Dizaino sparnai“.

2021 m. lapkričio 23 d. vadovaujantis Konstitucinio teismo sprendimu, panaikintas Kultūros rėmimo fondas.

2014–2023 m. Taryba paskirstė >200 mln. eurų. Sulaukė 70 tūkst. paraiškų, iš jų ~26 tūkst. finansavo. Per 10 metų viso finansavo 18,5 tūkst. projektų, skyrė 7,5 tūkst. stipendijų.

Tikslas

Įgyvendina kultūros politiką, konkursais atrenka ir skiria finansavimą organizacijų paraiškoms, kūrėjų stipendijoms, investuodama valstybės lėšas į kūrybinę saviraišką, meno raidą ir kultūros praktikų įvairovę bei sklaidą. Ji užtikrina finansuotų projektų administravimą ir stebėseną, su įvairiais partneriais atlieka didelių apimčių kultūros tyrimus.

Nariai

Tarybą sudaro 10 narių ir pirmininkas. Juos 4 metų kadencijai teikia kultūros ministras, tvirtina Vyriausybė.

10-yje apskričių veikiančias Regionines kultūros tarybas sudaro 96 meno profesionalai ir kultūros praktikai. Jų darbą administruoja Taryba, tačiau sudėtį 4 arba 3 metų kadencijai tvirtina kultūros ministras.

Sudėtys

2013 m. gegužės 31 d. Vyriausybė patvirtino pirmąją Tarybos narių sudėtį. Joje dirbo LKT pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas, vertėjas Vladas Braziūnas, menotyrininkė, dailės istorikė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys, tautinių mažumų atstovas Stanislavas Vidtmannas ir fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.

2017 m. gegužės 30 d. Vyriausybė patvirtino antrąją Tarybos narių sudėtį. Jos pirmininke antrai kadencijai paskirta Daina Urbanavičienė, nariais: aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, rašytojas Rimantas Kmita, menotyrininkė Agnė Narušytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Palekas, teatrologė Ina Pukelytė, etnologė Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė ir paveldosaugininkė Ingrida Veliutė.

2021 m. gegužės 26 d. Vyriausybė patvirtina trečiąją Tarybos narių sudėtį. Pirmininke tapo muzikologė Asta Pakarklytė, nariais: muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas Rimvydas Laužikas, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas, etnologė Aušra Žičkienė, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas, aktorė Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė.

Ekspertai

Lietuvos kultūros tarybai pateikiamos projektų paraiškos yra vertinamos konkurso būdu atrinktų ekspertų. Jų veiklą taryba nuolat stiprina. Ji siekia, kad ekspertų darbo grupės būtų sudarytos iš kuo įvairesnių sričių atstovų tam, kad geriausi sumanymai išryškėtų skirtingų vertinimų ir aktyvių diskusijų kontekste.

Ekspertų kadencijos trukmė – 2 metai. Tas pats asmuo ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai yra vieši, t. y. jų vardai, pavardės ir priskirtos kompetencijos yra viešai skelbiami tarybos interneto svetainėje www.ltkt.lt, o paraiškų vertinimo grupės paskelbiamos 3 mėn. po sprendimų paviešinimo.

Ekspertų atranka

Į ekspertų vietą pretenduojantys asmenys turi būti kultūros ir meno sričių profesionalai, turintys aukštąjį universitetinį, jam prilygintą išsilavinimą arba meno kūrėjo statusą. Savo pasirinktoje kompetencijoje jie turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinės profesinės veiklos patirtį. Taip pat ekspertams būtina nepriekaištinga reputacija. Ekspertais gali tapti ir įvairių įstaigų ar projektų vadovai, tačiau jų vadovaujamai organizacijai teikiant paraiškas, jie negalės vertinti tos meno srities ar kultūros programos paraiškų.

Lietuvos kultūros taryboje ekspertai yra atrenkami pagal kompetencijas. Šiuo metu jų yra 30:

·      alternatyvioji muzika,

·      architektūra ir urbanistika,

·      atskirties mažinimas kultūros praktikomis,

·      autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga,

·      bendruomeninis menas,

·      bibliotekininkystė,

·      cirkas,

·      dailė,

·      dizainas,

·      etninė kultūra ir nematerialusis kultūros paveldas,

·      etnologija,

·      filosofija,

·      fotografija,

·      istorija,

·      komunikacija,

·      kultūros paveldas,

·      kultūros vadyba,

·      kultūros vertybių restauravimas ir tyrimai,

·      kūrybinės industrijos,

·      meno edukacija,

·      tarptautinių projektų vadyba,

·      teatras,

·      vaikų literatūra,

·      Lietuvos diasporos kultūra,

·      literatūra,

·      muzeologija,

·      muzika,

·      organizacijų valdymas,

·      šokis,

·      tarpdisciplininis menas.

Ekspertinis vertinimas

Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo atrinkti ekspertai vertina paraiškas. Kiekvienam finansavimo konkursui iš ekspertų duomenų bazės sudaromos darbo grupės programų, sričių ir stipendijų kultūros ir meno kūrėjams paraiškų vertinimui. Ekspertai pateiktas paraiškas vertina individualiai, o vėliau, darbo grupės posėdyje, suformuoja galutines rekomendacijas tarybos narių susirinkimui – sudaro paraiškų reitingą pagal balus, aptaria siūlomas skirti sumas ir susitaria dėl konsoliduotų komentarų.

Ekspertai, vertindami paraiškas privalo vadovautis profesionalumo, nešališkumo, skaidrumo, sąžiningumo, konfidencialumo, lygiateisiškumo bei kolegiškumo principais. Ekspertinis vertinimas turi būti atliekamas atsakingai, objektyviai, sąžiningai, atidžiai, rūpestingai, teisingai, konfidencialiai, nediskriminuojant dokumentų teikėjų lyties, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, lytinės orientacijos, negalios, religijos, politinių įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus. Vertinimas turi būti grindžiamas turima kompetencija, pagarba bei tolerancija kito nuomonei, jaučiant atsakomybę už vertinimo paslaugų kokybę ir turi būti atliekamas laikantis nustatytos tvarkos, pateikiant aiškias ir pagrįstas išvadas.

Pirmininkės

• 2013–2021 m. kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė
• 2021–2025 m. muzikologė Asta Pakarklytė