Ligija Stalevičienė
Ligija Stalevičienė | |
---|---|
Gimė | 1928 m. lapkričio 18 d. Spirakiai, Piniavos valsčius |
Veikla | Lietuvos dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė |
Organizacijos | Šiaulių dailės mokykla |
Pareigos | dėstytoja |
Alma mater | Vilniaus dailės institutas |
Ligija Stalevičienė (g. 1928 m. lapkričio 18 d. Spirakiuose, Piniavos valsčius) – Lietuvos dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė.
Biografija
redaguotiMokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, vėliau Mokytojų seminarijoje. 1967 m. baigė Vilniaus dailės instituto Meno istorijos skyrių, įgijo menotyros specialybę. 1969–1998 m. Šiaulių vaikų dailės mokyklos dėstytoja.[1][neveikianti nuoroda]
Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Kūryba
redaguotiDar 1938 m. jos, dešimtmetės moksleivės, kūrinys „Žiemos vaizdelis“ buvo išspausdintas tuomečiame laikraštėlyje vaikams „Bangelė“. Dalyvauja miesto bei respublikinėse parodose. Surengė 7 personalines akvarelės parodas. Svarbesni darbai: „Žalios bangos“ (1987 m.), „Aleksandrijos pušys“ (1980 m.), „Natiurmortas su obuoliais“ (1986 m.), „Švedės tvenkinys prie Šiaulių“ (1979 m.), triptikas „Obuoliai“ ir kt. Parašė straipsnių menotyros klausimais.