Miškingumas

Miškingumas – rodiklis, nurodantis kokią tam tikros teritorijos dalį dengia miškai, paprastai išreiškiamas procentais. Vietovės miškingumas priklauso nuo fizinių-geografinių, klimatinių ir dirvožemio sąlygų palankumo miškams augti, taip pat nuo ūkinės veiklos, miškų kirtimo intensyvumo.

Visiškai bemiškės sritys yra tundra, dykumos, alpinės pievos. Miškingiausios gamtinės juostos yra taiga (50–80 %), taip pat miškinga yra vidutinių platumų miškų juosta (30–45 %). Mažas miškingumas būdingas miškastepėms (10–25 %) ir stepėms (2–5 %). Tinkamas vietovės miškingumas padeda stabdyti dirvožemio eroziją, užtikrina tinkamą hidrologinį režimą vandens telkiniuose, sukuria palankią gamtinę aplinką.^[1]

Miškingumo nustatymas skirtingose vietose gali skirtis, nes kartais prie miškingų plotų priskiriamos kirtavietės, krūmynai. Pasaulio maisto ir žemės ūkio organizacija mišką apibrėžia kaip teritoriją, kurioje auga savaiminiai arba sodinti medžiai, siekiantys bent 5 metrų aukštį. Į miškus neįtraukiami pramoniniai medynai (vaismedžių plantacijos, medelynai), miestų želdynai ir sodai.^[2] Miškingumo rodikliai pasaulyje tolydžio mąžta (žr. miškų nykimas). 2015 m. miškingiausios pasaulio šalys buvo: Surinamas (98,28 %), Gabonas (89,26 %), Seišeliai (88,41 %), Palau (87,61 %), Gajana (83,95 %), Laosas (81,29 %), Saliamono Salos (78,06 %), Papua Naujoji Gvinėja (74,1 %), Suomija (73,11 %), Butanas (72,28 %), Brunėjus (72,11 %), Bisau Gvinėja (70,13 %); mažiausiai miškingos – Kataras, San Marinas, Nauru, Grenlandija (0 %), Omanas (0,01 %), Egiptas (0,07 %), Libija (0,12 %), Mauritanija (0,22 %), Džibutis (0,24 %), Kuveitas (0,35 %), Saudo Arabija (0,45 %), Islandija (0,49 %).^[3]

Lietuvoje miškingumas 2017 m. siekė 33,5 %. Miškingiausios savivaldybės: Neringos savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Varėnos rajonas, Kazlų Rūdos savivaldybė, Visagino savivaldybė, Švenčionių rajonas; mažiausiai miškingos – Vilkaviškio rajonas, Skuodo rajonas, Pasvalio rajonas, Pakruojo rajonas^[4] (žr. Lietuvos savivaldybių miškingumas).

Taip pat skaitykite

Sąrašas:Šalys pagal miškų plotą

Šaltiniai

↑ ЛЕСИСТОСТЬ, Лесная энциклопедия: В 2-х т./Гл.ред. Воробьев Г.И.; Ред.кол.: Анучин Н.А., Атрохин В.Г., Виноградов В.Н. и др. – М.: Сов. энциклопедия, 1985.-563 с., ил.
↑ [1]
↑ [2]
↑ [3] Archyvuota kopija 2020-02-14 iš Wayback Machine projekto.

[1] ЛЕСИСТОСТЬ, Лесная энциклопедия: В 2-х т./Гл.ред. Воробьев Г.И.; Ред.кол.: Анучин Н.А., Атрохин В.Г., Виноградов В.Н. и др. – М.: Сов. энциклопедия, 1985.-563 с., ил.

[2] [1]

[3] [2]

[4] [3] Archyvuota kopija 2020-02-14 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]