Mogolų imperija
Mogolų imperija (pers. شاهان مغول = Shāhān-e Moġul, گوركانى Gūrkānī) buvo Indijos subkontinento valstybė, gyvavusi nuo 1526 iki 1858 m. Imperijos pagrindinė dalis buvo Šiaurės Indijoje, Indo-Gango lygumoje aplink Delio, Agros ir Lahoro miestus. Imperiją valdė Didžiųjų Mogolų dinastija.
شاهان مغول Mogolų imperija | ||||
sultonatas | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Imperija didžiausio išsiplėtimo laikais 1700 m. | ||||
Sostinė | Lahoras, Agra, Delis | |||
Kalbos | persų kalba, urdu | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Istorija | ||||
- Delio sultonato užėmimas | 1526 m., 1526 | |||
- Babūras | 1526–30 | |||
- Akbaras | 1556–1605 | |||
- Aurangzebas | 1658–1707 | |||
- Padalinimas | 1858 m. | |||
Raida
redaguotiImperijos įkūrėjas Babūras (valdė 1526-1530 m.) buvo iš Vidurinės Azijos kilęs timūridų dinastijos kunigaikštis, kuris iš dabartinio Uzbekistano ir Afganistano užėmė Delio sultonatą. Po jo įpėdinio Humajuno mirties Mogolų imperijoje prasidėjo tarpuvaldis (1539-55 m.), kuomet Šiaurės Indijoje trumpai įsitvirtino afganiška Suri dinastija.
Po pastarosios nuvertimo prasidėjo didžiausias Mogolų galybės laikotarpis, siejamas su didžiaisiais valdovais Akbaru ir Aurangzebu. XVII a. pabaigoje Mogolų imperija valdė beveik visą Indiją be pietinio pakraščio ir dalį dabartinio Afganistano.
Pradedant 1725 m. imperija patyrė didžiulę krizę, kurią žymėjo valstiečių sukilimai, religinė netolerancija. Dėl to nuo Imperijos viena po kitos atskilo kitos musulmoniškos valstybės: Maratų imperija (pietuose), Duranių imperija (vakaruose), Sikhų imperija (šiaurės vakaruose). 1738–1739 m. Persijos valdovas Nadir Šachas nusiaubė Delį, paėmė į nelaisvę imperatorių Muhamadšachą, išžudė apie 30 000 gyventojų ir privertė Mogolus atsisakyti Kabulo provincijos. XVIII a. viduryje Didieji Mogolai valdė tik Delį ir gretimus rajonus.
1803 m. Delį užėmė britų Rytų Indijos bendrovė, o 1858 m. valstybė oficialiai nustojo egzistuoti.
Visuomenė ir kultūra
redaguotiDidžiųjų Mogolų imperijos laikais klestėjo Indijos kultūra ir menas.