Naikintuvas
Naikintuvas – kovos lėktuvas, kurio pagrindinė paskirtis naikinti skraidančius priešo taikinius arba dalyvauti oro mūšyje su priešo naikintuvais.
Naikintuvai skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Lengvieji naikintuvai yra kuriami kiek galima mažesni ir lengvesni, taip pasiekiant kuo geresnes manevringumo ir greičio savybes. Tuo tarpu sunkieji naikintuvai yra geriau aprūpinami šarvais, ginkluote ir paprastai turi gerokai didesnę degalų atsargą, tačiau dėl masės jie praranda dalį savo greičio ir vikrumo. Tai ne vien kovos stiliaus problema. Sunkieji naikintuvai naudojami bombonešių medžioklėje.
Manevringumu, greičiu, pakilimo greičiu, ginklų ir radiotechnikos galia dažnai pranoksta kitų karinės aviacijos rūšių lėktuvus. Į 15 000 m aukštį gali pakilti per 5 min. ir greičiau, aukščio riba paprastai apie 20–25 km. Ginkluoti automatinėmis patrankomis, valdomomis įvairaus tipo raketomis, reaktyviniais sviediniais. Turi radijo ir navigacijos aparatūrą, radiolokacinius taikymo įrenginius.
Pradėti naudoti per I pasaulinį karą. Buvo skirti naikinti bombonešiams, žvalgybiniams lėktuvams, dirižabliams.
Klasifikacija
redaguoti_smokes_its_tires_after_conducting_an_arresting_landing.jpg)
Naikintuvai skirstomi:
- fronto naikintuvas – skirtas užkariauti oro erdvę mūšio metu, naikinti priešo lėktuvus ir sraigtasparnius, ugnimi palaikyti savos kariuomenės veiksmus iš oro.
- perėmimo naikintuvas – skirtas apsaugoti valstybines sienas, oro ir antžeminius objektus nuo priešo oro pajėgų lėktuvų, sraigtasparnių.
- naikintuvas-bombonešis – skirtas atlikti tiek bombonešio vaidmenį, tiek ir fronto naikintuvo.
- daugiatikslis naikintuvas – universalios paskirties naikintuvas priešo oro, žemės, vandens pajėgoms naikinti.
- jūrinis naikintuvas – tarnaujantis karinėse jūrų pajėgose, galintis kilti ir tūpti ant lėktuvnešio denio.
