Neringos savivaldybė

Neringos savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje. Savivaldybė apima išimtinai Neringos miestą.

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Administracinis centras

Nida

Seniūnijų skaičius

0

Įkūrimo data

1995 m.

Meras

Darius Jasaitis

Gyventojų

3 609^[1]

Plotas

90 km²

Tankumas

40 žm./km²

Aukščiausia vieta

67,4 m

Tinklalapis

neringa.lt

Vikiteka

Neringos savivaldybėVikiteka

Geografija

Savivaldybė įsikūrusi pusiasalyje – Kuršių nerijoje ir užima beveik visą lietuviškąją nerijos dalį. Pietuose savivaldybė ribojasi su Rusija, šiaurėje – su Klaipėdos miesto savivaldybės vakarine teritorija ties Smiltyne, rytuose prieina Kuršių marios, vakaruose – Baltijos jūra.

Aukščiausia savivaldybės vieta – 67,4 m Senosios Smuklės (Vecekrugo) kopa. Sausio vidutinė temperatūra –2,5 °C, liepos – 16,5 °C. Per metus iškrinta ~700 mm kritulių.^[2]

Neringos savivaldybės pakrantėse yra daug įlankų. Miškai užima 84,1 % savivaldybės teritorijos; didžiausias – Lapių miškas. Vyrauja pušynai. Visa teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Smėlio kopos
Kuršių marių pakrantė

55° 40′ 20″

20° 57′ 20″


	Neringos savivaldybė

21° 08′ 10″

55° 16′ 40″

Istorija

	Neringos savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

1961 m. lapkričio 15 d. buvo įkurta Neringa – ji buvo respublikinio pavaldumo miestas, t. y. miestas, turintis tuometinio rajono teises. 1995 m. įkurta Neringos miesto savivaldybė, ji 1999 m. gruodžio 21 d. pervadinta Neringos savivaldybe. 2009 m. pradžioje panaikintos seniūnijos.^[3] 2010 m. „Veido“ paskelbtame savivaldybių reitinge pagal gyvenimo kokybę Neringos savivaldybė užėmė 1-ą vietą.^[4] 2018 m. sausio 8 d. sudarytos 8 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1967 m.	91	2000		1 miestas (Neringa)
1970 m.	92	1944		1 miestas
1972 m.	94			1 miestas
1976 m.	90	2000		1 miestas
1979 m.		2242		1 miestas
1989 m.	90	2478		1 miestas
2001 m. (Išsamiau)	90	2386		1 miestas

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2021 m.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2011 m.^sur.^[5]

2014 m.

2016 m.

2021 m.^sur.

1 944

2 242

2 478

2 386

3 132

2 389

2 757

3 024

3 609

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 2 570 žmonės:^[6]

Lietuviai – 92,45% (2376);
Rusai – 4,44% (114);
Vokiečiai – 0,58% (15);
Ukrainiečiai – 0,39% (10);
Kiti – 2,14% (55).

2001 m. gyveno 2 386 žmonės:^[7]

Lietuviai – 92,5% (2206);
Rusai – 5,2% (124);
Ukrainiečiai – 0,71% (17);
Baltarusiai – 0,59% (14);
Lenkai – 0,25% (6);
Vokiečiai – 0,21% (5);
Kiti – 0,59% (14).

Pagal tikybą

Romos katalikai – 70,9 %
stačiatikiai – 2,3 %
evangelikai liuteronai – 1,8 %
kiti – 0,7 %
netikintys/nenurodė – 23,7 %

Administracija

Neringos savivaldybės pastatas (1976 m.; architektas G. Tiškus)

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Neringos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Neringos savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybėje iki 2009 m. buvo 2 seniūnijos – Juodkrantės ir Preilos-Pervalkos.

Seniūnaitijos

2018 m. sausio 8 d. mero potvarkiu Nr. V10-2 sudarytos 8 seniūnaitijos:^[8]

Nida:
- Taikos seniūnaitija: Taikos g., E. A. Jonušo g.
- Pamario seniūnaitija: G. D. Kuverto g., Pamario g., Kuršių g., Nidos-Smiltynės pl.
- Kopų seniūnaitija: Kopų g., Lotmiškio g., Naglių g.
- Purvynės seniūnaitija: Purvynės g., Skruzdynės g.
Juodkrantė:
- Ievos Kalno seniūnaitija: L. Rėzos g., Ievos Kalno g.
- Gintarto Įlankos seniūnaitija: Gintaro Įlankos g., Kalno g., Miško g., Žaliasis kel., Alksnynės g.
Preila:
- Preilos seniūnaitija: Preilos g.
Pervalka
- Pervalkos seniūnaitija: Pervalkos g.