Ona Narbutienė
| Ona Narbutienė-Litvinaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. spalio 26 d. Kaunas |
| Mirė | 2007 m. liepos 10 d. (76 metai) Vilnius |
| Tėvas | Kazys Litvinas |
| Sutuoktinis (-ė) | Vytautas Narbutas |
| Vaikai | Onutė Narbutaitė |
| Veikla | Lietuvos muzikologė, renginių vedėja. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Ona Narbutienė-Litvinaitė (1930 m. spalio 26 d. Kaune – 2007 m. liepos 10 d. Vilniuje) – Lietuvos muzikologė, renginių vedėja.
Biografija
redaguotiGimė Lietuvos kariuomenės kapitono Kazio Litvino šeimoje. Vaikystę praleido Klaipėdos krašte, Čiūtelių dvare.[1] 1949 m. su mama ir senele išvežta į Sibirą. Irkutsko srityje dirbo kolūkyje, plytų fabrike, įstojo į tenykštę muzikos mokyklą, kurią baigusi kurį laiką joje dėstė.
1955 m. grįžo į Vilnių ir tęsė mokslą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, ją baigė 1960 m. įgydama muzikos istorikės specialybę. Nuo 1971 m. buvo renkama į Lietuvos kompozitorių sąjungos Valdybą ir Tarybą, 1975–1979 m. vadovavo muzikologų sekcijai. 1993 m. apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1994 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė.
1992–2000 m. kuratoriumo Buckower Begegnungen (Vokietija) narė, dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų, komitetų, tarybų veikloje. Dešimt metų organizavo ir vedė Tomo Manno festivalio Nidoje muzikines programas.[2]
Vyras Vytautas Narbutas, duktė Onutė Narbutaitė, sūnus Vytautas Kazimieras Narbutas.
Mokslinė veikla
redaguotiSavo tyrinėjimų objektu pasirinko lietuvių muziką ir šioje srityje itin intensyviai dirbo visą savo gyvenimą. 15 knygų autorė ir sudarytoja. Pirmoji jos knyga, išspausdinta 1968 m., buvo skirta Juozui Naujaliui. Prie šio kompozitoriaus muzikologė dar sykį grįžo 1989 m. Eduardo Balsio kūrybą tyrinėjo trijose studijose: 1971 m., 1975 m. bei baigiamojoje kapitalinėje studijoje – 1999 m. Antanui Kučingiui skirtos dvi knygos, išleistos 1971 m. ir 1993 m.
Ona Narbutienė yra išleidusi knygas apie dainininką ir kompozitorių Juozą Indrą (1975 m.), kompozitorę Konstanciją Brundzaitę (1983 m.), kompozitorius Stasį Vainiūną (1991 m.), Kazimierą Viktorą Banaitį (1996 m.), albumą, skirtą Juozui Gruodžiui (1984 m.), išsamią apybraižą „Muzikinis Kaunas 1920–1940“ (1992 m.), Stasį Barą (2000 m.). Vienas reikšmingiausių paskutinių Onos Narbutienės darbų buvo knyga apie kompozitorių Vytautą Bacevičių (2005 m.).
Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija įsteigė O. Narbutienės premiją už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą.[3]
Įvertinimas
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/81727
- ↑ http://www.mic.lt/lt/info/478[neveikianti nuoroda]
- ↑ Algirdas Ambrazas. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 53 psl.