Pabiržės valsčius
56°11′š. pl. 24°38′r. ilg. / 56.19°š. pl. 24.64°r. ilg.
| Pabiržės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pabiržė, Mūro Panemunė (iki I pasaulinio karo) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (187?–1915) |
 Lietuva
| |
| Biržų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Biržų apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Biržų apskritis (1944–1950) |
Pabiržės valsčius (rus. Подбиржанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pabiržė (iki I pasaulinio karo – Mūro Panemunė).
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas XIX a. 8-ajame dešimtmetyje Kauno gubernijoje. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Biržų rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 7901 | 998 kiemai [1] | 13 seniūnijų | 215 | |
| 1923 m. [2] | 180 | 7180 | 1478 | ||
| 1932 m. | 172 | 7400 | 8 seniūnijos [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
175 | 7 apylinkės [4] | |||
Vadovai
redaguoti- Petras Dilys, 1932 m.[5]
Suskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Čeniškiai | Geniškių seniūnija | Čeniškių apylinkė |
| Gulbinai | Gulbinų seniūnija | Gulbinų apylinkė |
| Kirdonys | Kirdonių seniūnija | Kirdonių apylinkė |
| Pabiržė | Pabiržės seniūnija | - |
| Pasvaliečiai | Pasvaliečių seniūnija | Pasvaliečių apylinkė |
| Peleniškiai | Pelaniškių seniūnija | Peleniškių apylinkė |
| Smilgiai | Smilgių seniūnija | Smilgių apylinkė |
| Šniukščiai | Šnikščių seniūnija | Šniukščių apylinkė |
| Iš viso: | 8 seniūnijos | 7 apylinkės |
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1874 | Pasvaliečiai | Antanas Macijauskas, inžinierius, publicistas | 1950 |
| 1884 | Juodžioniai | Vladimiras Šilkarskis, filosofas | 1960 |
| 1887 | Damūnai | Tadas Balanda, diplomatas | 1970 |
| 1903 | Juodžioniai | Petras Paunksnis, Lietuvos komunistinio judėjimo veikėjas | 1943 |
| 1912 | Spalviškiai | Klemensas Čerbulėnas, etnografas | 1986 |
| 1919 | Gulbinai | Paulius Drevinis, poetas, pedagogas | 1990 |
| 1921 | Kirdonys | Jonas Balčiūnas, aviacijos istorikas | 2011 |
| 1925 | Kirdonys | Bronius Lazdynas, žurnalistas, redaktorius | |
| 1943 | Užugulbinė | Jonas Kondrotas, politikas, agronomas | 2022 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 559 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 564–565 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 20