Palenkės Biala

Palénkės Bialà ^[2] (lenk. Biała Podlaska) – miestas rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje. Miestas-apskritis, Palenkės Bialos apskrities ir Palenkės Bialos valsčiaus centras. Miestas įsikūręs istoriniame Pietinės Palenkės regione, ant Pietinės Palenkės žemumos ir Vakarų Polesės geografinių regionų ribos, kuri eina per Kžnos upę. Miesto centras ir šiaurinė miesto dalis įsikūrusi Pietinės Palenkės žemumos Lukuvo lygumoje, o pietinė dalis Lomazų įdubos geografiniame regione. Miestas yra apie 36 km į vakarus nuo Baltarusijos-Lenkijos valstybinės sienos. Miesto teritorijoje teka Rutkos ir Klukuvos upės.

Palenkės Biala lenk. Biała Podlaska

Prie pagrindinės aikštės

Palenkės Biala 52°02′00″ š. pl. 23°08′00″ r. ilg. / 52.03333°š. pl. 23.13333°r. ilg. / 52.03333; 23.13333 (Palenkės Biala)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Apskritis	Palenkės Bialos apskritis

Gyventojų (2014 m.^[1])	57 658
Plotas	49,40 km²
Tankumas (2014 m.^[1])	1 167 žm./km²

Pašto kodas	21-500, 21-501, 21-502, 21-506, 21-527
Tinklalapis	Biała Podlaska
Vikiteka	Palenkės Biala

Etimologija

Miesto pavadinimas kildinamas iš miesto įkūrėjo LDK etmono Piotr Janowicz, pravardės Biały („baltas“). Vėliau miestas buvo vadinamas Biała Radziwiłłowska („Radvilų Biala“) ir Biała Książęca („Kunigaikščių Biala“).

Istorija

X a. pabaigoje šias žemes užėmė Kijevo Rusia. Žlugus Kijevo Rusios valstybei šios žemės atiteko Haličo-Volynės kunigaikštystei, kuriai žlungnat XIII–XIV a. dėl šių žemių kovojo LDK, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir prijungė prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų.^[3]^[4]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1481 m. Manoma, kad gyvenvietę įkūrė LDK etmonas, Iljiničių šeimos atstovas Piotr Janowicz. 1569 m. miesto valdytojais tapo Radvilos, su kurių valdymo pradžia prasidėjo ir miesto plėtra.

1622 m. pastatyta Palenkės Bialos Radvilų pilis, kurios statybas finansavo miesto valdytojas Aleksandras Liudvikas Radvila. 1628 m. įkurta Palenkės Bialos akademija, kuri nuo 1633 m. veikė kaip Krokuvos universiteto filija. Tai buvo antroji aukštoji mokykla LDK žemėse (po Vilniaus universiteto). Šiuo požiūriu Biala buvo svarbus LDK švietimo centras. Ekonominiu požiūriu Biala irgi buvo išskirtinė – per miestą ėjo pagrindiniai keliai, vedę iš vakarų Europos ir Lenkijos į LDK gilumą ir Maskvą.^[5]

Miesto augimą sustabdė 1655–1660 m. vykęs švedų tvanas, miestą niokojo kazokų ir Transilvanijos kunigaikščių kariuomenių antpuoliai. Didiko Mykolo Kazimiero Radvilos rūpesčiu 1670 m. gyvenvietė buvo atstatyta, suteiktos Magdeburgo teisės ir Palenkės Bialos miesto herbas. XVIII a. mieste įkurtos Palenkės Bialos Naujosios žydų kapinės.

Nuo 1795 m. iki 1809 m. šios žemės priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1795–1803 m. miestas buvo Palenkės Bialos cirkulo centras. 1809–1816 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai. 1837–1844 m. priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos.

1867 m. miestas prijungtas prie naujai sukurtos Sedlcių gubernijos, kuris jai priklausė iki 1912 m., buvo Bialos apskrities centras.^[6] XIX a. pabaigoje mieste įsikūrė carinės Rusijos garnizonas. 1883 m. galutinai nugriauti Radvilų rūmai. 1912–1915 m. priklausė Chelmo gubernijai. 1915–1919 m. priklausė Oberostui. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. Tarpukariu Palenkės Bialoje veikė lėktuvų gamykla ‘’Podlaska Wytwórnia Samolotów’’. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Palenkės Bialos Senosios žydų kapinės.

1939 m. rugsėjo 13 d. miestą užėmė vokiečių kariuomenė, bet jau rugsėjo 26 d. pagal Molotovo-Ribentropo pakto susitarimą perdavė miestą sovietams, kuriems šis priklausė iki spalio 10 dienos, kai sovietai miestą vėl perdavė vokiečiams. Sovietų trumpos okupacijos metu buvo išvogta visa lėktuvų gamyklos technika, o pati gamykla paversta griuvėsiais. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai. 1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai. 1957 m. įkurtas Podlasie Biała Podlaska futbolo klubas. 1975–1998 m. priklausė Palenkės Bialos vaivadijai.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Geležinkelio stotis

Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė

Palenkės Bialos akademija

Turgaus aikštė

Pėsčiųjų alėja

2002 m. gyveno 58 311 žmonių:^[7]

lenkai – 98,8 % (57 640);
baltarusai – 0,04 % (26);
kiti – 1,1 % (645).

1921 m. gyveno 13 005 žmonės:^[8]

lenkai – 51,4 % (6 690);
žydai – 48,1 % (6 258);
kiti – 0,4 % (57).

1897 m. gyveno 13 090 žmonių:^[9]

žydai – 49,9 % (6 533);
lenkai – 22,5 % (2 950);
rusai – 21,6 % (2 829);
ukrainiečiai – 3,4 % (451);
totoriai – 0,9 % (120);
kiti – 1,6 % (207).

Žymūs žmonės

Aleksandras Liudvikas Radvila (1594–1654) – Bresto vaivada, Polocko vaivada;
Jurgis Ivanovičius Iljiničius – Lietuvos dvaro maršalka;
Kotryna Sobieskytė (1634–1694) – LDK kanclerienė;
Ona Kotryna Sanguškaitė (1676–1746) – LDK kanclerienė;
Jeronimas Florijonas Radvila (1715–1760) – LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas;
Karolis Stanislovas Radvila II (1734–1790) – Vilniaus vaivada, ATR seimo maršalka;
Honorat Koźmiński (1829–1916) – lenkų teologas;
Władysław Holewiński (1834–1919) – teisininkas, profesorius;
Maksymilian Hartglas – žydų politikas, advokatas;
Roman Kłosowski – lenkų teatrų ir filmų aktorius;
Marcin Wójcik – kabareto artistas;
Ariel Borysiuk – futbolininkas;
Bogusław Kaczyński – žurnalistas, publicistas, muzikos kritikas;
Wacław Kowalski – lenkų teatrų ir filmų aktorius;
Jacek Kaspszyk – dirigentas;
Paulina Biranowska – tinklininkė.

Religija

Katalikai

Mieste įsikūrę Šiaurinis Palenkės Bialos dekanatas ir Pietinis Palenkės Bialos dekanatas, kuriuose yra šios mieste veikiančios katalikų parapijos:

Transportas

Miesto teritorijoje yra dvi geležinkelio stotys: Palenkės Bialos geležinkelio stotis ir Palenkės Bialos Rozžondovos geležinkelio stotis per kurias eina Varšuva-Terespolis geležinkelio linija. Taip pat šalia miesto įsikūręs Palenkės Bialos oro uostas.

Mieste kertasi šie tranzitiniai keliai:

Krašto kelias Švieckas – Poznanė – Varšuva – Palenkės Biala – Terespolis
Vaivadijos kelias Nr. Palenkės Biala – Konstantinuvas – Sarnakai
Vaivadijos kelias Nr. Palenkės Biala – Višnicė – Chelmas – Krasnistavas
Europos kelias Korkas – Kardifas – Utrechtas – Berlynas – Varšuva – Palenkės Biala – Minskas – Maskva – Omskas

Miestai partneriai

Galerija

Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gailestingojo Kristaus bažnyčia
Palaimintojo Honorato Kožminskio bažnyčia
Šv. Morkaus karininkų cerkvė
Turgaus aikštė
Turgaus aikštė
Turgaus aikštė
Bresto gatvė

Literatūra

Rafał Zubkowicz, Elena Vetrova, Aleksadnr Pańko, Andriej Abramczuk: Biała Podlaska – Brześć. Niedokryty wschód. Kraków: Amistad Sp. z.o.o – Program PolskaTurystycza.pl, 2008, s. 67-82. ISBN 978-83-7560-023-0.

Šaltiniai

↑ [1]
↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
↑ Vietovė:Biala Archyvuota kopija 2014-12-26 iš Wayback Machine projekto.
↑ Biała (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 168 psl. (lenk.)
↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

Nuorodos

[1] [1]

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] ttp://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.

[4] ttp://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.

[5] Vietovė:Biala Archyvuota kopija 2014-12-26 iš Wayback Machine projekto.

[6] Biała (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 168 psl. (lenk.)

[7] 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.

[8] 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)

[9] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[2]

[1]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]