Pasaulio Bankas
Pasaulio Bankas The World Bank | |
Pasaulio Banko Grupės pastatas Vašingtone | |
[[Vaizdas:|]] | |
Santrumpa | PB |
---|---|
Įkurta | 1944 m. liepa |
Tipas | Tarptautinė finansų institucija |
Būstinė | Vašingtonas, JAV[1] |
Prezidentas | Ajay Banga |
Holdingas | Pasaulio Banko Grupė |
Tinklalapis | www |
Pasaulio bankas (PB) – Vašingtone (JAV) įsikūrusi tarptautinių bankų grupė (World Bank Group), kurios tikslai buvo finansuoti po Antrojo pasaulinio karo sugriautas ir nukentėjusias valstybes.
PB apima kelias savarankiškas organizacijas, turinčias juridinio asmens statusą:
- Tarptautinis vystymo ir plėtros bankas (International Bank for Reconstruction and Development – IBRD)
- Tarptautinė plėtros asociacija (International Development Association – IDA)
- Tarptautinė finansų korporacija (International Finance Corporation – IFC)
- Daugiašalė Investicijų Garantijų Agentūra (Multilateral Investment Guarantee Agency – MIGA)
- Tarptautinis Investicijų Ginčų Sprendimo Centras (International Center for Settlement of Investment Disputes – ICSID)
Prezidentai
redaguotiKadencija | Pavardė |
---|---|
1946 m. birželis – gruodis | Eugene Meyer |
1947 m. kovas – 1949 m. birželis | John Jay McCloy |
1949 m. liepa – 1962 m. gruodis | Eugene R. Black |
1963 m. sausis – 1968 m. kovas | George D. Woods |
1968 m. balandis – 1981 m. birželis | Robert McNamara |
1981 m. liepa – 1986 m. birželis | Alden W. Clausen |
1986 m. liepa – 1991 m. rugpjūtis | Barber B. Conable |
1991 m. rugsėjis – 1995 m. gegužė | Lewis T. Preston |
1995 m. birželis – 2005 m. gegužė | James D. Wolfensohn |
2005 m. birželis – 2007 m. birželis | Paul Wolfowitz |
2007 m. birželis – 2012 m. birželis | Robert Bruce Zoellick |
2012 m. liepa – ateitis | Jim Yong Kim |
Kritika
redaguotiPasaulio Bankas dažnai susilaukia kritikos iš nevyriausybinių organizacijų, akademikų, taip pat pačios organizacijos narių. Ypatingai pažymėtina buvusio vyriausiojo ekonomisto Joseph Stiglitz kritika ne tik prieš Pasaulio Banką, bet ir prieš Tarptautinį Valiutos Fondą, JAV iždą, bei JAV ir kitų išsivysčiusių valstybių prekybos derybininkus. Kritikai tikina, jog Pasaulio Banko taikoma taip vadinama laisvosios rinkos reformų politika, praktikoje gali kenkti ekonomikos vystymuisi, jeigu įdiegiama per greitai, netinkama seka arba bandoma pritaikyti labai silpnos ekonomikos šalyse. Manoma jog, skurdo išaugimo nuo 2 mln iki 60 mln Jelcino (Борис Николаевич Ельцин) Rusijoje priežastis buvo būtent taikoma ekonominio šoko politika.
Nežiūrint to jog Pasaulio Bankas laikomas neturtingų valstybių ekonominio vystymosi rėmėju, neo - kolonijinės globalizacijos oponentai kritikuoja jį už besivystančiose šalyse diegiamas ekonominio restruktūrizavimo programas vedančias ne tik link rinkos liberalizavimo bet ir valstybės suverenumo mažėjimo. Banko veiklos ir reformų strategija paremta neoliberalizmo principais, dažnai yra netinkama tautoms neturinčioms ilgalaikės demokratijos tradicijų arba įsitraukusioms į įvairaus pobūdžio konfliktus.
Bendra Pasaulio Bankui taikoma kritika yra ta, jog pastarasis yra pavaldus tam tikrų šalių (ypatingai JAV) politikai ir padeda siekti šių šalių ekonominių interesų. Paramą gaunančiose valstybėse sudaromos palankios sąlygos išsivysčiusių valstybių kompanijų veiklai, tuo tarpu vietinio verslo skatinimas nevykdomas.
Literatūra
redaguoti- Axel Dreher, Die Kreditvergabe von IWF und Weltbank: Ursachen und Wirkungen aus politisch-ökonomischer Sicht Archyvuota kopija 2005-11-04 iš Wayback Machine projekto., 2003, wvb Berlin, ISBN 3-936846-54-5
Nuorodos
redaguoti- Homepage der Weltbankgruppe anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, arabų k.
- „Weltbank ist ein internationaler Agenda-Setter“ (Interview su Dirk Messner, DLF, 20. März 2005)
- ↑ „About the World Bank“. worldbank.org.