Rokiškis

Kitos reikšmės – Rokiškis (reikšmės).

Rokiškis – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, Panevėžio apskrityje, 60 km į šiaurę nuo Utenos. Rokiškio rajono savivaldybės, Rokiškio miesto seniūnija, taip pat kaimiškosios seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas – garsėja senąja architektūra, gražiomis kultūrinėmis tradicijomis, kraštotyros muziejumi.

Rokiškis

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir Rokiškio Šv. Juozapo koplyčia

Rokiškis

55°57′14″š. pl. 25°35′31″r. ilg. / 55.954°š. pl. 25.592°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Panevėžio apskritis

Savivaldybė

Rokiškio rajono savivaldybė

Įkūrimo data

1499 m.

Meras

Ramūnas Godeliauskas

Gyventojų

11 606

Plotas

11,62 km²

Tankumas

999 žm./km²

Pašto kodas

LT-42001

Tinklalapis

[www.rokiskis.lt]

Vikiteka

Rokiškis

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Rõkiškis
Kilmininkas:	Rõkiškio
Naudininkas:	Rõkiškiui
Galininkas:	Rõkiškį
Įnagininkas:	Rõkiškiu
Vietininkas:	Rõkiškyje

lenk. Rakiszki, vok. Rokischken, rus. Ракишки^[2]^[3]

Centre stovi Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (nuo 1877 m., su Rokiškio Šv. Juozapo koplyčia, šventoriaus tvora su vartais), Kalvarijos, Rokiškio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1939 m.), yra kapinės (Laukupio g. ir Kalneliškiuose), Rokiškio sentikių cerkvė, Nepriklausomybės aikštė. Veikia Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, kultūros rūmai, paštas (LT-42001), centrinė rajono ligoninė, Rokiškio psichiatrijos ligoninė, į šiaurę nuo tvenkinio – dvaro sodyba ir parkas, Rokiškio krašto muziejus, yra prakartėlių muziejus (atidarytas per 2007 m. Kalėdas), buvusi muzikos mokykla (nuo 1785 m., po to 1883–1904 m.). Stovi paminklas „Arka“ (autoriai – Leonas Žuklys ir G. Žuklys).

Etimologija

Riboženklis su data

Miesto pavadinimas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Rokas, pridėjus priesagą -iškis.^[4]

Geografija

Per miestą teka Nemunėlio intakas Laukupė, kurios slėnyje įrengta keletas nedidelių tvenkinių. Miesto pietiniu pakraščiu eina Radviliškio–Daugpilio geležinkelis, ten įsikūrusi Rokiškio geležinkelio stotis. Rytuose telkšo Rokiškio tvenkinys.

Miesto dalys

Rokiškio pietinėje dalyje yra Apušotas – pramoninis mikrorajonas. Šiaurės vakaruose yra Velniakalnis – kolektyvinių sodų priemiestis.

Istorija

Paberžė pavaizduota XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Miestas įeina į sėlių genties gyventos teritorijos ribas. Miestas pirmą kartą minimas 1499 m. rugsėjo 21 d. kunigaikščio Aleksandro privilegijoje dėl girios kirtimo, kai čia stovėjęs Rokiškio dvaras (nors esama nuomonių, kad Rokiškis buvęs jau XIII amžiuje). Rašte nustatomos Rokiškio ir Pienionių valsčiaus girios. Apie 1500 m. minima Rokiškio bažnyčia ir parapija. 1516 m. minimas miestas. 1523 m. Rokiškyje apsigyveno kunigaikščiai Krošinskiai, valdę miestą 200 metų. Vėliau Rokiškio dvaro savininkais tapo grafai Tyzenhauzai, pastatę iki šių dienų išlikusį Rokiškio dvaro ansamblį, neogotikos architektūros paminklą – Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią.

1810 m. Rokiškis minimas kaip apskrities centras, kuriam priklausė šie dvarai ir palivarkai:

Aknysta (Oknista)
Aukštadvaris (Wysoki dwor)
Veduviškis (Wederuwszcyna)
Lukštai (Lukszty)
Ignotiškis (Ignalin)
Uljanava (Julianow)
Rokiškis (Rakiszki)
Skemai (Skiemiany)
Litviniškės (Litwiniszki)
Rokiškėlės (Rakiszeczki)
Skrebiškės (Skrobiszki)
Dagiliai (Dogile)
Kamajai (Komaje)

Centrinės aikštės pastatas

XVIII a. pabaigoje I. Tyzenhauzas pertvarkė miestelį – suformuota erdvi stačiakampė aikštė, kurią su dvaru jungė 1 km alėja. Tyzenhauzų iniciatyva Rokiškyje pastatyti prekybos namai (prekybos rūmai), viešbutis, alaus darykla, plytų fabrikas, malūnas, ligoninė, mokykla. Perkėlus dvaro sodybą toliau nuo turgaus aikštės pasikeitė miestovaizdis. Centrinė aikštė iš trikampės tapo stačiakampe ir sujungė dvarą rytuose su Rokiškio bažnyčia vakaruose. XIX a. viduryje iš Tyzenhauzų dvarą perėmė Pšezdzieckiai. Miestelis pradėjo sparčiau augti 1873 m., kai per jį buvo nutiestas geležinkelis.^[5]

Rokiškis miestu laikomas nuo XVIII a. (kitais šaltiniais – nuo 1920 ar 1924 metų). 1883 m. atidaryta muzikos ir giedojimo mokykla, vėliau tapusi vaikų muzikos mokykla (mokėsi Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis, Mikas Petrauskas). XIX a. pabaigoje Rokiškis Zarasų apskrities miestelis, dvaras ir kaimas, valsčiaus centras.^[6]

Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė kombinuotųjų pašarų gamykla, „Neries“ gamybinio susivienijimo žemės ūkio mašinų gamykla, eksperimentinis maisto produktų kombinatas, sūrių gamykla, grūdų produktų kombinatas. Buvo liaudies teatras, kultūros mokykla. 1961–1985 m. veikė Rokiškio oro uostas, aptarnavęs reguliariai skraidžiusius An-2 tipo lėktuvus maršrutu Rokiškis-Vilnius.

1993 m. patvirtintas dabartinis Rokiškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1499 m.	Rokiškio valsčiaus centras	Vilniaus vaivadija
1512 m.		?
1861–1915 m.		Zarasų apskritis
1916–1950 m.		Rokiškio apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Rokiškio apylinkės centras	Rokiškio rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Rokiškio apylinkės centras	Rokiškio rajono centras
1995–	Rokiškio miesto seniūnija, Rokiškio kaimiškosios seniūnijos centras	Rokiškio rajono savivaldybės centras	Panevėžio apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.

1823 m.

1868 m.*^[3]

1897 m.^sur.

1899 m.*^[2]

1923 m.^sur.^[7]

1931 m.

1939 m.

1959 m.^sur.^[8]

200

529

2 700

3 000

4 325

4 630

5 480

5 500

1970 m.^sur.^[9]

1976 m.^[10]^[11]

1979 m.^sur.^[12]

1989 m.^sur.^[13]

2001 m.^sur.^[14]

2011 m.^sur.^[15]

2017 m.

2021 m.^sur.

9 153

11 800

13 192

17 826

16 746

14 351

12 738

11 770

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Senamiesčio pastatas

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 14 351 žmonės:^[16]

Lietuviai – 92,08 % (13214);
Rusai – 6,28 % (901);
Lenkai – 0,39 % (56);
Baltarusiai – 0,26 % (37);
Ukrainiečiai – 0,24 % (35);
Kiti – 0,75 % (108).

2001 m. gyveno 16 746 žmonės:^[17]

Lietuviai – 91,32 % (15293);
Rusai – 7,12 % (1193);
Lenkai – 0,38 % (64);
Ukrainiečiai – 0,32 % (53);
Baltarusiai – 0,23 % (39);
Kiti – 0,62 % (104).

1923 m. gyveno 4 325 žmonės:^[18]

Lietuviai – 48,88 % (2114);
Žydai – 46,54 % (2013);
Lenkai – 1,9 % (82);
Rusai – 1,6 % (69);
Baltarusiai – 0,25 % (11);
Kiti – 0,83 % (36).

Žymūs žmonės

Antonijs Urbšs (1879–1965), latvių katalikų bažnyčios veikėjas, vyskupas.
Stanisław Pławski (1883–1950), politikas, visuomenės veikėjas.
Stanislovas Veršelis (1894–1938) sovietinis pulkininkas, sušaudytas stalinizmo metais.
Jakovas Smuškevičius (1902–1941), pilotas, sovietinis veikėjas.
Monika Mironaitė (1913–2000), teatro ir kino aktorė.
Konstantinas Puodėnas (1923–2009), ekonomistas, esperantininkas.
Irena Jasiūnaitė (1925–2021), dainininkė (mecosopranas), operos primadona.
Jonas Mockus (1931–2021), matematikas.
Algirdas Brazauskas (1932–2010), Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius.
Stanislovas Stankevičius (1934–2023), kunigas, pirmasis Alytaus rajono Garbės pilietis.
Jonas Jackevičius (1937–2023), žurnalistas, poetas, dailininkas.
Eugenijus Kazimieras Jovaiša (g. 1940 m.), dailininkas, odininkas.
Bronius Bružas (g. 1941 m.), dailininkas, vitražistas.
Vladislovas Janiūnas (1941–2020), pedagogas, sporto komentatorius.
Antanas Trumpa (g. 1942 m.), verslininkas, pramonininkas.
Vaiva Mainelytė (g. 1948 m.), teatro ir kino aktorė.
Loreta Graužinienė (g. 1963 m.), politikė.
Daiva Jodeikaitė (g. 1966 m.), krepšininkė.
Dangutė Mikutienė (g. 1966 m.), politikė.
Ramūnas Rudokas (g. 1968 m.), Lietuvos aktorius, renginių vedėjas.
Jolanta Vilutytė (g. 1969 m.), krepšininkė.
Aušra Bimbaitė (g. 1982 m.), krepšininkė.
Raivydas Stanys (g. 1987 m.), lengvaatletis.
Liveta Jasiūnaitė (g. 1994 m.), ieties metikė, Lietuvos čempionė.