Rytų Turkestanas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rytų Turkestanas (uig. شەرقىي تۈركىستان = Sherqiy Türkistan), dar vadinamas Kinų Turkestanu – rytinė istorinio Turkestano regiono dalis, dabar pavaldi Kinijai ir iš esmės sutampanti su Sindziango autonominiu regionu. Šį terminą daugiausia vartoja rusų tiurkologai, o dabar – uigūrų nepriklausomybės aktyvistai. Patys uigūrai šį regioną tradiciškai dar vadina Kurigaru.

Turkestano regionas Rytų Turkestanas
Vėliava
Šalis	Kinija (Sindziangas)
Tautos	uigūrai, kazachai, haniai
Miestai	Turfanas, Urumči, Kuldža, Kašgaras
Turkestano regionai: Vakarų Turkestanas (Chorezmas, Fergana, Žetisu), Rytų Turkestanas (Uiguristanas, Džungarija, Turfanas, Ilio slėnis)

Geografija

Rytų Turkestanas nėra istoriškai vieningas regionas, ir jo samprata atsirado tik XVIII a., istorinį Turkestaną padalinus į įtakos sritis tarp Kinijos ir Rusijos. Rytų Turkestaną sudaro keturi atskiri kultūriniai regionai, kuriems būdingos skirtingos gamtinės sąlygos ir skirtinga raida:

• Altišahras apima visų pirma sausringą uždarą sritį, vadinamą Tarimo baseinu ir jo pakraščiuose esančias oazes. Taip pat baseiną supančius kalnų masyvus (Kunluną, Tian Šanį ir kt.). Jumeno perėja ir Gansu koridorius jungia Altišahrą su istorine Kinija. Čia istoriškai vyravo etniniai uigūrai;
• Turfano įduba, arba Uigūrija, Uiguristanas, apima gilų baseiną į šiaurės rytus nuo Altišahro. Čia istoriškai vyrauja etniniai uigūrai;
• Džungarija apima stepių teritorijas į šiaurę nuo Uigūrijos, atskirtas Tianšanio kalnų. Čia istoriškai vyravo etniniai mongolai (džungarai), dabar vyrauja kazachai;
• Ilio slėnis nedidelis baseinas, Ilio aukštupis, į šiaurės vakarus nuo Tarimo baseino. Čia vyrauja etniniai kazachai;

Istorija

Regione pradžioje gyveno gioktiurkų gentys, kurios sudarė chanatus, vėliau kraštą užėmė mongolai. Čagatajaus chanato laikais (XIII a.) krašte paplito islamas. 1755 m. Čingų dinastijai nugalėjus Džiungarų chanatą, Rytų Turkestanas pateko kinų valdon. Nuo 1764 m. kinų pradėtas vartoti Sindziango terminas. XIX a. dėl įtakos krašte kovojo rusai, kinai ir britai. Kinijos Respublikos valdymo metais, uigūrai paskelbė trumpai gyvavusią Rytų Turkestano Respubliką (sostinė – Kašgaras), vėliau ją atkūrė 1944 m. (sostinė – Kuldža), bet 1949 m. ji prijungta prie KLR.

Nepriklausomybės siekis

Uigūrų diasporos mitingas JAV, kuriuo reikalaujama Rytų Turkestano nepriklausomybės

XX a. pab., sugriuvus TSRS, uigūrų tarpe kilo separatizmo ir pantiurkizmo idėjos, su siekiu atkurti nepriklausomą Rytų Turkestano valstybę. Kinijos valdžia su nepriklausomybės šalininkais susidoroja, motyvuodama „kova su islamo terorizmu“. Pats Rytų Turkestano termino naudojimas Kinijoje yra laikomas separatistiniu ir griežtai ribojamas.