Stiklas
Stiklas – vientisa amorfinė kieta medžiaga silicio dioksido (SiO2) pagrindu, paprastai gaminama labai greitai užšaldant tąsią išlydytą medžiagą, neleidžiant susidaryti įprastai kristalinei formai.
[1]
Šis straipsnis yra apie kasdienėje buityje ir statyboje naudojamą stiklą.
Grynas stiklas yra skaidri žmonių regimajam elektromagnetinių bangų spektrui (šviesai), sąlyginai tvirta, labai ilgaamžiška ir patvari medžiaga. Biologiškai ir chemiškai itin inertiškas − atsparus korozijai, vandens bei kitam aplinkos poveikiui ir daugeliui cheminių atakų, nereaguoja su maisto medžiagomis, labai aukštos elektrinės varžos.
Iš stiklo galima formuoti itin lygius, dujoms bei skysčiams nelaidžius paviršius.
Stiklas yra trapus, tačiau trapumas ir kitos fizikinės savybės gali būti keičiamos dedant atitinkamų priemaišų (chemiškai), laminuojat ar kitaip apdorojant paviršių, veikiant aukštoje temperatūroje. Tokiu būdu gaunamos kitos stiklo rūšys: spalvotas stiklas, krištolas, neperšaunamas stiklas, grūdintas stiklas, automobilių priekinis stiklas (angl. windshield), garso-izoliacinis stiklas, stiklo-keramika, pluoštinis stiklas, poliarizuotas stiklas, optinis stiklas.
Buitinis stiklas daugiausiai sudarytas iš silicio dioksido (SiO2), kaip ir kvarcas ar smėlis (polikristalinė forma). Gryno silicio dioksido virimo temperatūra yra labai aukšta − apie 2000 °C, todėl gaminant stiklą į smėlį įmaišoma sodos (natrio karbonatas, Na2CO3), kuri sumažina mišinio virimo temperatūrą iki 1000 °C. Soda padaro mišinį tirpų vandenyje, todėl dar įmaišoma kalcio oksido (CaO), atstatančio netirpumą.
Stiklas dar yra vadinamas „kietuoju skysčiu“: stiklo struktūra yra tik dalinai kristalinė – jo kristalai netaisyklingos formos, panašūs į vandens ledo būsenoje. Stiklas neturi ir griežtai apibrėžtos užšalimo temperatūros − jo kristalai gali pradėti migruoti vienas kito atžvilgiu ir nepasiekus lydymosi temperatūros.
Mokslininkai iki šiol ginčijasi, kas iš tiesų yra stiklas – superšaltas skystis, ar kristalas. Stiklas užima tarpinę poziciją tarp šių dviejų būsenų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Stiklas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 530-532 psl.