Suomijos ekonomika
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Suomijos ekonomika | |
Valiuta | Euras |
---|---|
Fiskaliniai metai | sausio 1 – gruodžio 31 |
Prekybos partneriai | Europos Sąjunga |
Statistiniai duomenys | |
BVP | 187,6 mlrd. $ |
BVP augimas | 3,1 % (2010) |
BVP gyventojui | 35300 $ |
BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 2,6 %; pramonė 29,1 %; paslaugos 68,2 % |
Infliacija | 1,2 % (2010) |
Darbo jėga | 2,68 mln. |
Bedarbystė | 8,1 % (2010) |
Pagrindiniai pramonės sektoriai | Metalai ir metalų produktai, elektronika, mašinos, laivų statyba, popierius, chemija, tekstilė |
Užsienio prekyba | |
Eksporto pajamos | 73,53 mlrd. $ |
Pagrindiniai eksporto partneriai | Vokietija 10,32 %, Švedija 9,79 %, Rusija 9 % |
Importo pajamos | 69,11 mlrd. $ |
Pagrindiniai importo partneriai | Rusija 16,28 %, Vokietija 15,76 %, Švedija 14,65 % |
Tiesioginės užsienio investicijos | 87,99 mln. $ |
Bendroji skola užsieniui | 370,8 mln. $ |
Valstybės išlaidos | |
Valstybės įsiskolinimas | 45,4 % nuo BVP |
Tiesioginės įplaukos | 66,58 mlrd. $ |
Tiesioginės išlaidos | 65,33 mlrd. $ |
Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: AAA |
Rezervo fondas | 11492 mlrd. $ |
Suomijoje išvystyta laisvos rinkos ekonomika, kuri pagal vienam gyventojui tenkančią produkciją lygi kitų Vakarų šalių ekonomikai, pavyzdžiui, Prancūzijai, Vokietijai, Švedijai ar Jungtinei Karalystei. Didžiausias ekonomikos sektorius yra paslaugos (65,7 %), gamybos ir perdirbimo pramonė (31,4 %) Pirminės produkcijos gamyba sukuria 2,9 %. Didžiausias užsienio prekybai svarbus segmentas yra gamyba. Didžiausių pramonės šakos yra elektronikos (21,6 %), mašinų, transporto priemonių ir kitų metalo gaminių (21,1 %), miško pramonė (13,1 %), ir cheminių medžiagų pramonė(10,9 %). Suomija turi medienos ir keletą mineralų bei gėlo vandens išteklių. Miškininkystė, popieriaus fabrikai ir žemės ūkio sektorius (kuriems mokesčių mokėtojai išleidžia maždaug 2 milijardus eurų per metus) yra politiškai jautrūs kaimo gyventojams. Helsinkio regionas generuoja apie trečdalį BVP. 2004 m. EBPO palyginime, aukštųjų technologijų gamybos Suomijoje užėmė antrą pagal dydį po Airijos. Bendra Trumpalaikė perspektyva yra gera, o BVP augimas buvo didesnis nei daugelyje ES šalių.
Žemės ūkis
redaguotiTūkstančiai tonų (2010 m. duomenys) | ||
---|---|---|
1 | Karvės pienas | 2346 |
2 | Miežiai | 1340 |
3 | Avižos | 809 |
4 | Kviečiai | 724 |
5 | Bulvės | 659 |
6 | Cukriniai runkeliai | 542 |
7 | Kiauliena | 203 |
8 | Rapsai | 178 |
9 | Vištiena | 98 |
10 | Jautiena | 83 |
Airija |
Albanija |
Andora |
Armėnija |
Austrija |
Azerbaidžanas |
Baltarusija |
Belgija |
Bosnija ir Hercegovina |
Bulgarija |
Čekija |
Danija |
Estija |
Graikija |
Gruzija |
Islandija |
Ispanija |
Italija |
Jungtinė Karalystė |
Juodkalnija |
Kazachija |
Kosovas |
Kroatija |
Latvija |
Lenkija |
Lichtenšteinas |
Lietuva |
Liuksemburgas |
Makedonija |
Malta |
Moldavija |
Monakas |
Norvegija |
Nyderlandai |
Portugalija |
Prancūzija |
Rumunija |
Rusija |
San Marinas |
Serbija |
Slovakija |
Slovėnija |
Suomija |
Švedija |
Šveicarija |
Turkija |
Ukraina |
Vatikanas |
Vengrija |
Vokietija
Europos ekonomika
Europos Sąjungos ekonomika