Vacys Milius
| Vacys Milius | |
|---|---|
| Gimė | 1926 m. gruodžio 8 d. Šaukliai, Mosėdžio valsčius |
| Mirė | 2005 m. spalio 2 d. (78 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Miliuvienė |
| Veikla | etnologas, kraštotyrininkas |
| Organizacijos | Vytauto Didžiojo universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Išsilavinimas | habilituotas humanitarinių mokslų daktaras |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Gedimino 4 laipsnio ordinas | |
Vacys Milius (1926 m. gruodžio 8 d. Šaukliai, Mosėdžio valsčius – 2005 m. spalio 2 d. Vilnius) – Lietuvos etnologas, kraštotyrininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
redaguotiŽmona Marija Miliuvienė. 1951 m. baigė Vilniaus universitetą. 1993 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1997 m. Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas.
1947–1951 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto Etnografijos muziejuje, 1954–2001 m. – Istorijos institute (nuo 1990 m. vėl Lietuvos istorijos institutas), 1997–2001 m. Etnologijos skyriaus vedėjas. 1956–1960 m. ir 1994–1999 m. Vilniaus universiteto, 1992–1999 m. – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 1994 m. profesorius.
Palaidotas Rokantiškių kapinėse Vilniuje. Jo gimtinėje, ant paminklinio Šauklių akmens, pritvirtinta atminimo lentelė.
Mokslinė veikla
redaguotiTyrinėjo Lietuvos kaimo materialiąją ir dvasinę kultūrą, etnologijos istoriją ir bibliografiją. 1948–2004 m. kasmet dalyvavo etnografijos ir kraštotyros ekspedicijose. Vienas Lietuvos liaudies buities muziejaus įkūrėjų. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius. Straipsnių paskelbė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos, JAV ir Kanados moksliniuose leidiniuose. 1965–2004 m. Lietuvos etnologijos ir folkloristikos bibliografijos duomenis teikė Bonoje leidžiamai „Tarptautinei etnologijos bibliografijai“ (Internationale Volkskundliche Bibliographie). Redagavo daugelį Lietuvos istorijos etnologijos, kultūros tęstinių leidinių, parengė etnografijos šaltinių knygų.[1]
Bibliografija
redaguoti- Žemės ūkio inventorius, su I. R. Merkiene, 1979 m.
- Valstiečių verslai, su J. Kudirka, A. Vyšniauskaite, 1983 m.
- Lietuvių liaudies papročiai, 1988 m.
- Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija, 1993 m.
- Amatas ir kūryba, su J. Morkūniene ir I. Šidiškiene, 1997 m.
- Žemaičių etnologijos bibliografija, 1997 m.
- Lietuvių etnologijos bibliografija, 2001 m.
- Lietuvių etnologijos bibliografija, 1997–2002 m. (2005 m.)
- Lietuvos etnografijos bruožai, vienas autorių, 1964 m.
- Pabaltijo istorinis ir etnografinis atlasas. Žemdirbystė, vienas autorių, 1985 m.
- Zervynos, monografija, redaktorius, 1964 m.
- Ignalinos kraštas, monografija, redaktorius, 1966 m.
- Dieveniškės, monografija, redaktorius, 1969 m.
- Gaidės ir Rimšės apylinkės, monografija, redaktorius, 1969 m.
- Merkinė, monografija, redaktorius, 1970 m.
- Dubingiai, monografija, redaktorius, 1971 m.
- Kernavė, monografija, redaktorius, 1972 m.
Įvertinimas
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Žilvytis Šaknys. Vacys Milius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 136 psl.