Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Vaiguva
{{#if:280
Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Vaiguva
Vaiguva
55°42′14″š. pl. 22°44′56″r. ilg. / 55.704°š. pl. 22.749°r. ilg. / 55.704; 22.749 (Vaiguva)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybės vėliava Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija Vaiguvos seniūnija
Gyventojų (2021) 318
Vikiteka Vaiguva
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Váiguva
Kilmininkas: Váiguvos
Naudininkas: Váiguvai
Galininkas: Váiguvą
Įnagininkas: Váiguva
Vietininkas: Váiguvoje

Vaiguva – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės, netoli Knituvos upelio, šalia kelio  158  KelmėUžventis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Veikia Vaiguvos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-86046), stovi medinė Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1877 m.; XVIII a. varpinė), Pijaus Stulginskio koplyčia, Vaiguvos kapinių koplyčia, Vaiguvos dvaro liekanos (tarp jų ir dvaro svirnas).

Pijaus Stulginskio koplyčia
Kaimo centre

Etimologija

redaguoti

Vietovardis turi šaknį vaig- ir priesagą -uva. Tokia šaknis yra būdinga baltų ir kai kurių kitų indoeuropiečių kalboms, ypač vandenvardžiams. Ją galima būtų sieti su liet. viglas – „vikrus“, latv. viegls – „lengvas“, dak. vaigas – „greitas, skubus“ ir kt. Iš to galima daryti prielaidą, kad šaknies vaig- reikšmės buvo „greitumas, vikrumas“ ir „lankstumas, vingiuotumas“. Su kuria reikšme buvo susijęs vietovardis Vaiguva, sunku nustatyti, ypač dėl to, kad tos reikšmės yra gana artimos ir susijusios etimologiškai.[2] Priesaga -uva yra būdinga lietuviškiems pavadinimams.

Istorija

redaguoti

Vaiguva žinoma nuo XV a. (nors spėjama, kad vietovė gali būti žinoma dar nuo XIII a.). 1385 m. minimas Vaiguvos kraštas ir valsčius, nuo XIV a. – Vaiguvos dvaras. Šalia dvaro kūrėsi radialinio plano miestelis (keliai iš Užvenčio, Kražių ir Šaukėnų), minimas XVIII a. 1719 m. minima Vaiguvos bažnyčia. Vaiguvos dvaras, miestelis ir aplinkiniai kaimai sudarė Vaiguvos seniūniją. Apie 1780 m. ją valdė Ignas Oginskis. XIX a. pabaigoje Vaiguva – miestelis Šiaulių apskrities Kolainių valsčiuje.[3]

2009 m. patvirtintas Vaiguvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XIV a. Vaiguvos valsčiaus centras ?
XIX a. Kolainių valsčius Šiaulių apskritis
19191943 m. Vaiguvos valsčiaus centras
19471950 m. Kelmės apskritis
19501962 m. Vaiguvos apylinkės centras Užvenčio rajonas
19621995 m. Kelmės rajonas
1995 Vaiguvos seniūnijos centras Kelmės rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1983 m.[9]
750 435 523 649 523 614
1987 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
583 659 534 419 318 -

Žymūs žmonės

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 238–240
  3. Wajgów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 897 psl. (lenk.)
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. VaiguvaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 638 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. VaiguvaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 622 psl.
  10. Vaiguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 412
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  UŽVENTIS – 12 km
Junkilai – 7 km
ŠAUKĖNAI – 16 km
Dubėnai – 6 km
 
     
     
     
Petrališkė – 10 km
KRAŽIAI – 15 km
Pakėvis – 4 km
KELMĖ – 15 km