Berlyno blokada
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Berlyno blokada vadinama Tarybų Sąjungos okupacinės zonos viduryje buvusio Vakarų Berlyno blokada, kurią nuo 1948 m. birželio 24 iki 1949 m. gegužės 12 d. vykdė TSRS. Ji tęsėsi 11 mėnesių. Blokada buvo reakcija į valiutos reformą Vakarų okupacinėse zonose ir vakariniame Berlyno sektoriuje. Vakarų valstybių atsakas buvo Vakarų Berlyno aprūpinimas oro transportu.
Blokados eiga
Po Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai Vokietiją padalino į keturias okupacines zonas. Berlynas, kuris buvo sovietų okupacinėje zonoje, taip pat buvo padalintas į keturis sektorius ir turėjo ypatingą statusą; jis buvo valdomas bendrai sukurtos sąjungininkų komendantūros. Tarybų valdžios supratimu Berlynas buvo sudėtinė jų okupacinės zonos dalis.
Sudarant sektorius nebuvo sutarta dėl susisiekimo kelių, o 1945 m. lapkritį susitarta dėl trijų oro koridorių į Berlyną: po vieną iš Hamburgo, Frankfurto prie Maino ir Hanoverio.
Galiausiai santykiai tarp Tarybų Sąjungos ir Vakarų aljanso valstybių pradėjo blogėti – tai ryškiai atsispindėjo diskusijose dėl Vokietijos ateities. Viską pagreitino įvesta pinigų reforma Vakarų aljanso sąjungininkių okupacinėse zonose 1948 m. birželio 20 d. be TSRS pritarimo – reichsmarkė buvo pakeista į Vokietijos markę.
TSRS pabijojo, kad praras ūkinę savo Vokietijos dalies kontrolę ir 1948 m. birželio 23 d. naktį į birželio 24 d. okupacinė valdžia pradėjo Vakarų Berlyno blokadą, išjungė net elektrą. Komunikaciniai keliai, vedantys iš Vakarų Vokietijos per TSRS okupacinę zoną į Vakarų Berlyną, taip pat buvo užblokuoti (JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos Berlyno sektoriai sudarė eksklavą kontroliuojamoje TSRS teritorijoje), dėl to Vakarų valstybės (JAV ir Jungtinė Karalystė) sukūrė oro kelio tiltą.
Vakarų valstybės, o daugiausiai JAV aviacija sugebėjo tiekti Vakarų Berlyno gyventojams reikalingus daiktus reikiamais kiekiais (anglį, maistą ir kt.). Tarybinė valdžia 1949 m. gegužės pradžioje nusprendė nutraukti blokadą (tam turėjo įtakos ir NATO sukūrimas, kas buvo Vakarų valstybių jėgos demonstravimas). Blokada baigėsi gegužės 12 d., nors buvo skraidoma dar keletą mėnesių.
Per blokadą buvo įvykdyti 278 228 skrydžiai, kurių metu pervežta 2 326 406 tonos prekių (tarp jų – 1,5 milijono tonų anglies), o aviakatastrofose žuvo apie 70 amerikiečių ir anglų pilotų.[1].
Berlyno blokada, dar vadinama pirma Berlyno krize, pagreitino Vokietijos padalinimą į dvi dalis. Taip pat įvyko ir Berlyno valdžios pasidalinimas. 1948 m. birželyje įvyko pasitarimas, kurio metu Vakarų valstybės atmetė TSRS siūlymus sukurti vieną Vokietijos valdžią. Buvo aišku, kad Vokietija bus padalinta į dvi dalis, kurios liks dvejose įtakos sferose. Buvo sukurtos dvi vokiečių valstybės: 1949 m. gegužės 23 d. priimta nauja Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vakarų Berlyno eksklavo konstitucija ir 1949 m. spalio 7 d. Vokietijos Demokratinės Respublikos konstitucija.