Kergelenas

49°15′ p. pl. 69°35′ r. ilg. / 49.250°š. pl. 69.583°r. ilg. / 49.250; 69.583

Kergelenas (pranc. Kerguelen), Kergeleno salos (Îles Kerguelen) – atoki salų grupė Indijos vandenyno pietuose; priklauso Prancūzijai, įeina į Prancūzijos Pietų sritis.^[1]

Geografija

Pagrindinė salyno sala – Gran Teras (Grande Terre) užimantis 6675 km². Ją supa ~300 salelių ir uolų.^[2] Gran Tero ilgis 150 km, plotis 120 km. Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta – Pik diu Gran Rozas (1850 m). Centrinėje dalyje plyti 550 km² užimantis Kuko ledynas. Krantai labai raižyti: gausu fjordų, įlankų, užutėkių, pusiasalių, uolų. Iš kitų salų paminėtinos: Fošas, Hovas, Sen Lan Gramonas, Diu Portas, De l’Oestas.

Ekonomika

Kergeleno salyne yra Port o Fransė gyvenvietė, kuri naudojama daugiausia kaip mokslinių tyrimų bazė. Auginamos avys, verčiamasi žemės ūkiu, renkami Kergeleno kopūstai (Pringlea antiscorbutica).

Istorija

Kergeleno salas 1772 m. atrado prancūzų jūrininkas Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., Džeimso Kuko 1776 m.). 1874 m. salose lankėsi Vokietijos ekspedicija, kuri pirmą kartą aprašė vietos ausytuosius ruonius – Kergeleninius jūrų lokius. Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.

Šaltiniai

↑ Kergueleno salos (Îles Kerguelen, Kergeleno salos). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 757 psl.
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 206

[1] Kergueleno salos (Îles Kerguelen, Kergeleno salos). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 757 psl.

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 206

[1]

[2]