Nukleino rūgštis

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Schematinė dvigrandės nukleorūgšties diagrama. Žali rutuliukai simbolizuoja fosfato liekaną, geltoni – pentozę, raudoni – heterociklines bazes, ištisinė linija – kovalentinius, o punktyrinė – vandenilinius ryšius.

Schematinė dvigrandės nukleorūgšties (DNR) diagrama

Nukleorūgštys – labai sudėtingos, didelės molekulinės masės, polimerinės molekulės.^[1] Jų yra dviejų tipų:

deoksiribonukleorūgštis (DNR)
ribonukleino rūgštys (RNR).

Hidrolizuojant nukleino rūgštis neorganinėmis rūgštimis, susidaro visiškos hidrolizės produktai:

Svarbiausios heterociklinės bazės yra

pirimidinai ir
purinai.

Jos iš nukleino rūgščių hidrolizatų buvo išskirtos dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Pirimidinais pirmasis pavadino vokiečių mokslininkas A. Koselis, o purinais – vokiečių mokslininkas E. Fišeris. Šie mokslininkai daug pasidarbavo pirimidino ir purino bazių struktūros tyrimo bei sintezės srityje. Nukleino rūgščių sudėtyje yra pagrindinės penkios heterociklinės bazės:

pirimidino bazės:
- uracilas,
- citozinas,
- timinas ir
purino bazės:
- adeninas,
- guaninas.

Struktūra

Nukleorūgštis sudaro C,^(anglis) H^(vandenilis), O^(deguonis), N^(azotas), P^(fosforas) atomai.

Šaltiniai

↑ Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.

[1] Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.

[1]