Antaviliai
- Kitos reikšmės – Antaviliai (reikšmės).
Antaviliai | ||
---|---|---|
Vietovė prijungta prie miesto 1969 m. | ||
54°47′42″š. pl. 25°23′46″r. ilg. / 54.795°š. pl. 25.396°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |
Seniūnija | Antakalnio seniūnija | |
Vikiteka | Antaviliai | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Antowil, Antowile |
Antaviliai (arba Antavilis) – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo miesto centro, prie kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai (Nemenčinės plento).[2] Į rytus nuo Antavilių telkšo telkšo Antavilio ežeras, prasideda Antavilių miškas. Pačiuose Antaviliuose telkšo dar du maži ežerėliai – Antavilio mažasis ir Antavilio pusdubenis, bei prateka Neries intakas Antavilis.
Yra paštas, parduotuvė, senelių pensionas (su koplyčia), vandenvietė, kapinės. Šiaurinę dalį sudaro kolektyviniai sodai. Išlikę Antavilių dvaro sodybos fragmentai: svirnas, klojimas, buvusi mokykla, daržinė, rūsys, pora gyvenamųjų pastatų, Radziševskių koplyčia.[3]
Kursuoja 17 autobusas maršrutu Antaviliai–Antakalnis (stotelės: Antaviliai, Antavilių žiedas, J. Biliūno st.), stoja priemiestiniai autobusai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tikėtina, kad senasis kaimo pavadinimas buvęs Antavilkas arba Antavilkai (1554 m. – Hontowielk, nors jau 1736 m. – Antowilla, 1791 m. – Антовиль). Kaimo pavadinimas turbūt kilęs nuo ežero (plg., Antazavė, Antanašė ir kt.).[4] Anot Jono Jurkšto, ežeras seniau turėjęs vadintis Avilys, o pagal jį pavadintas ir dvaras („ant Avilio“).[5]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo XVIII a. minimas Antavilių dvaras. Dvaras ir palivarkas priklausė Pacams, vėliau Radziševskiams, Korsakams.[6]
1905 m. Antavilių dvare ir jo valdose gyveno 39 gyventojai.[7], 1931 m. – 128 gyventojai.[8] Prie Vilniaus kaimas prijungtas 1969 m.
Įtariama, kad 2004–2006 m. Antaviliuose, buvusio žirgyno patalpose veikė slaptas CŽV kalėjimas.[9]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1969 m. | Bezdonių apylinkė |
1995– | Antakalnio seniūnija |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1959 m. | ||||
1905 m.[10] | 1931 m.[11] | 1959 m.sur.[12] | ||
---|---|---|---|---|
39 | 128 | 196 | ||
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.80 ir 25.40“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- ↑ „Objekto Nr. 884 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.
- ↑ Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 49-50.
- ↑ Antowil. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 44 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ https://www.amnesty.org/en/latest/news/2014/01/lithuania-court-decision-cia-detention/
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Antaviliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 71 psl.