Vokietijos civilinis kodeksas

Civilinis kodeksas (Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) – svarbiausias Vokietijos privatinės teisės aktas, civilinis kodeksas.

Istorija

1871 m. įkurta Vokietijos imperija neturėjo vieningos teisės. Galiojo Vokietijos bendroji teisė, Bendroji Prūsijos žemės teisė, 1804 m. Napoleono kodeksas, 1810 m. Badeno teisė, 1756 m. Maksimiliano civilinis teisynas, 1241 m. Jutų teisė, Saksų veidrodis ir bendroji saksų teisė (1865 m. Saksonijos civilinis kodeksas).

Kodifikaciją sąlygojo vadinamasis Kodifikacijos ginčas 1814 m. tarp Anton Friedrich Justus Thibaut ir Friedrich Carl von Savigny. Liberaliai nusiteikęs Thibaut reikalavo vieningos civilinės teisės kodifikacijos, siekiant supaprastinti „civilinę apyvartą“ (= civilinių santykių vyksmą, plėtotę, skatinti nacionalinę vienybę. Konservatyvusis Savigny prieštaravo tokiai kodifikacijai: jam atrodė, kad tokiems darbams to laikmečios teisėtyra nėra pasirengusi. Kodifikacijos ginčo pradžioje Savigny pozicija ėmė viršų.

Bėgant laikui, ypač po 1871 m., reikalavimai sisteminti ir kodifikuoti civilinę teisę stiprėjo. 1873 m. Reichstagas ir Bundesratas Reichstago narių Johannes von Miquel ir Eduard Lasker (iš Nacionalliberalų partijos) teikimu nusprendė keisti Imperijos Konstituciją – Imperijos kompetencijai buvo perduota teisėkūros galia civilinės teisės srityje (lex Miquel-Lasker įstatymas). Pirminė komisija Bundesratui pateikė civilinio sąvado pasiūlymus (ekspertizės autorius – komercinės teisės profesorius Levin Goldschmidt). Pirmoji komisija iš 9 teisėjų ir ministerijos tarnautojų bei 2 profesorių (vienas jų – pandektistas Bernhard Windscheid) buvo sudaryta 1874 m. Ji po išsamių konsultacijų 1888 m. pateikė pirmąjį variantą. Sąvadas buvo pagrįstas Vokietijos bendrosios teisės bei Savigny teorijomis; jis buvo aštriai kritikuojamas, apibūdintas kaip nesocialus, neatitinkantis laiko dvasios, nevokiškas ir sunkiai suprantamas.

1890 m. sudaryta antroji komisija 1895 m. pateikė antrąjį variantą. Šį su mažais pakeitimais Bundesratas kaip „trečiąjį projektą“ 1896 m. teikė Reichstagui, kuris jį su papildomais nežymiais pakeitimais rugpjūčio 18 d. oficialiai priėmė ir paskelbė Imperijos įstatymų biuletenyje. Civilinio kodekso preambulė prasidėjo žodžiais:

„Mes, Vilhelmas, Vokietijos kaizeris iš Dievo Malonės, Prūsijos Karalius etc. skelbiame Imperijos vardu po Bundesratho ir Reichstago pritarimo tai, kas seka: […]“

„Wir Wilhelm, von Gottes Gnaden Deutscher Kaiser, König von Preußen etc. verordnen im Namen des Reichs, nach erfolgter Zustimmung des Bundesraths und des Reichstags, was folgt: […]“

Civilinis kodeksas įsigaliojo 1900 m. sausio 1 d.

Nuorodos