Riboflavinas
| Riboflavinas | |
 | |
| Bendri duomenys | |
|---|---|
| Cheminė formulė | C17H20N4O6 |
| Molekulinė masė | 376 g/mol |
| Kiti pavadinimai | |
| |
| Vitamino savybės | |
| Tirpsta | Vandenyje |
| RDA (suaugusiam vyrui) | 1,7 mg/dieną |
| RDA (suaugusiai moteriai) | 1,4 mg/dieną |
| Trūkumo simptomai | |
| Pertekliaus simptomai | |
| |
| Pagrindiniai Šaltiniai | |
| |
Riboflavinas (vitaminas G, vitaminas B2; E101) – lengvai įsisavinamas, vandenyje tirpus B grupės vitaminas, būtinas aminorūgščių ir baltymų apykaitai bei gamybai.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Chemiškai grynas riboflavinas yra oranžiniai milteliai, vartojami kaip maistinis dažiklis.
Vitaminas kaupiasi smegenyse, kepenyse, inkstuose, širdyje, bet jo atsargų nesusidaro, perteklius pašalinamas su šlapimu.
Funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vitaminas B2 palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas, svarbus regėjimui, veikia riebalų pasisavinimą ir sintezę. Riboflavinas svarbus ir raudonųjų kraujo kūnelių formavimuisi, kaulų čiulpų funkcijai, antikūnių gamybai, taip pat daro poveikį augimui. Jis būtinas norint išlaikyti sveiką odą, nagus, plaukus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vitaminą sintetina bakterijos, mielės, augalai. Riboflamino yra lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, sūryje, žuvies ir pieno produktuose (išskyrus sviestą), kiaušiniuose, migdoluose, sojos pupelėse.
Poreikis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dienos norma vyrams – apie 1,7 mg, moterims – 1,4 mg. Nedidelis vitamino kiekis gaminamas žarnyne (sintezuoja bakterijos). Daugiau vitamino reikia nėštumo metu, vartojant kontraceptinius preparatus.
Trūkumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji požymiai – nuovargis, neveiklumas, gerklės skausmai, įtrūkę lūpų kampai, perštinčios akys.
Riboflavinas maiste
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Riboflavinas yra geltonas ar geltonai oranžinis, todėl naudojamas kaip maisto dažiklis (kodas E101). Jis dedamas į kūdikių maistą, pusryčių dribsnius, makaronus, padažus, sūrį, vaisių gėrimus, vitaminais papildytus pieno produktus, kai kuriuos energinius gėrimus.
Mielių ekstraktas laikomas itin daug vitamino B2 turinčiu produktu, taip pat daug B2 turi kepenys ir inkstai. Kiti produktai šio vitamino šaltiniai yra kviečių sėlenos, kiaušiniai, mėsa, pienas, sūriai. Javų grūduose flavinų yra palyginti nedaug, tačiau šalyse, kur javai yra pagrindinis maistas, jie kartu yra svarbus B2 šaltinis.[1][2]
Perdirbant javų grūdus šalinant sėlenis ir gemalus paprastai prarandama iki 60% vitamino B2, todėl dalyje šalių (pvz., JAV) į baltus miltus šio vitamino deda papildomai. Vitaminizuoti dribsniai ir duona yra svarbus vitamino B2 šaltinis. Į nušlifuotus ryžius (vadinamieji baltieji ryžiai) vitamino B2 paprastai nededa, nes geltona vitamino spalva vizualiai nepriimtina ryžių kultūros šalių gyventojams. O lukštentuose nešlifuotuose ryžiuose (vad. rudieji ryžiai) daugumą riboflavino galima išlaikyti. Tam prieš ryžius apdorojant jie yra pakaitinami garuose. Dėl to daug flavinų iš gemalo ir aleurono sluoksnio pereina į endospermą.
Maiste yra tiek laisvo riboflavino, tiek su baltymais surišto FMN bei FAD. Karvių piene daugiausia yra laisvo riboflavino, o FMN ir FAD mažai.[3] Nenugriebtame piene 14% flavinų yra nekovalentiškai susrišti su specifiniais baltymais.[4] Kiaušinių baltymai ir tryniai turi specializuotų riboflaviną sujungiančių sandėlinių baltymų, kurie laiko riboflaviną kol jo prireikia besivystančiam gemalui.
Į daugelį skystų maisto produktų įterpti riboflaviną sunku dėl jo prasto tirpumo vandenyje. Todėl jį pakeičia brangesnis, bet tirpesnis jo darinys riboflavin-5'-fosfatas (E101a).
Karščiu apdorojamame maiste riboflavinas yra stabilus, jei jo neveikia šviesa. Riboflavinas yra nestabilus bazinėje aplinkoje, tačiau maistas retai būna bazinės reakcijos. Tamsoje šaldytuve laikomame piene riboflavinas skyla lėtai.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Food Standards Agency, McCance and Widdowson’s The Composition of Foods, 6th summary ed, Royal Society of Chemistry, Cambridge, 2002
- ↑ Ball F.M. George, Riboflavin in Vitamins in Foods, Analysis, Bioavailability, and Stability. Taylor and Francis Group, New York, 2006. P168-175
- ↑ Ball F.M. George, Riboflavin in Vitamins in Foods, Analysis, Bioavailability, and Stability. Taylor and Francis Group, New York, 2006. P168-175
- ↑ Kanno, C., Kanehara, N., Shirafuji, K., and et al. Binding Form of Vitamin B2 in Bovine Milk: its concentration, distribution, and binding linkage, J. Nutr. Sci. Vitaminol., 37, 15, 1991
- ↑ Faron G, Drouin R, Pedneault L, et al. Recurrent cleft lip and palate in siblings of a patient with malabsorption syndrome, probably caused by hypovitaminosis A associated with folic acid and riboflavin deficiencies. Teratology 2001;63:161–3
| |||||