Elektroninis paštas
Elektroninis paštas (El. paštas) – elektroninių laiškų persiuntimo kompiuterių tinklu tarnyba.[1]
Elektroninis paštas sukurtas naudojant tradicinio pašto metaforą – žinutės vadinamos laiškais, laiškai siunčiami į pašto dėžutes, iš kurių juos galima bet kada išsiimti skaitymui. Pašto dėžutes palaiko pašto serveriai, aptarnaujantis tam tikros vardų erdvės pašto adresus. Paprastai priėjimas prie pašto serverio (pašto dėžutės) yra apsaugotas slaptažodžiu.
Informacija gavėjui dažniausiai siunčiama ne tiesiogiai, bet per tarpines grandis – SMTP serverį, kuris laiškus nugabena į serverį, atsakingą už pašto dėžutes (POP3 arba IMAP). Tarp šių serverių gali būti dar keletas kitų (dažniausiai – SMTP) pašto serverių.
Prie kai kurių pašto dėžučių serverių galima prisijungti, naudojant apibrėžtus protokolus (POP3, IMAP, MS Exchange ar kitus), kuriuos palaiko vienos ar kitos pašto programos (Thunderbird, TheBat, Outlook, Outlook express ir pan.) arba web – sąsają – internetinį puslapį (veikiantį, kaip specializuotas IMAP, POP3 ar pan. klientas), naudojantis naršykle (Mozilla Firefox, Opera, Internet Explorer). Dažnai pašto serveriai palaiko daugiau nei vieną protokolą.
Elektroninio pašto siuntimas paprastai yra nemokamas, vykdomas per Interneto tiekėjo SMTP serverį. Elektroninio pašto dėžučių išlaikymas daugeliu atvejų būna mokamas, vykdomas nepriklausomai nuo naudojamo Interneto tiekėjo (pvz., Interneto paslaugos gali būti imamos iš vienos įmonės, o el. pašto – iš kitos).
El. pašto privalumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- greitis;
- sutaupomos lėšos;
- sutaupomas laikas;
- saugumas;
- lengva saugoti ir rūšiuoti.
Elektroninio pašto programos yra dviejų rūšių:
- Internete (Google, Yahoo, Delfi, Inbox),
- Kompiuteryje (Pegasus Mail, Outlook Express, Mozilla Thunderbird).
Pagrindinės funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Parašyti ir išsiųsti laiškus,
- Parsisiųsti laiškus iš pašto dėžutės ir juos perskaityti,
- Atsakyti į laiškus,
- Gautus laiškus peradresuoti ir išsiųsti kitam adresatui,
- Išmesti nereikalingus laiškus, šlamštą (brukalus),
- Siųsti laiškų kopijas (BC;CC),
- Siųsti laiškų priedus,
- Tvarkyti laiškus: juos skirstyti į katalogus, kopijuoti, spausdinti ir kita.
Sąvokos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]El. pašto programa – kompiuterinė programa, kuri:
- priima el. laiškus iš nutolusio serverio;
- tvarko gautą korespondenciją;
- parengia ir siunčia laiškus bei atlieka kitus su el. laiškais susijusius veiksmus.
Pašto dėžutė – pašto kompiuterio (stoties) diske išskirta vieta, kurioje laikomi laiškai. Ja naudotis gali tik klientas, žinodamas slaptažodį.
Laiško antraštė
Antraštę galima skirstyti į 2 dalis:
- vieną jų pildo siuntėjas,
- kitą – pašto programa.
- Siuntėjas pildo 3 antraštės laukus:
- Gavėjo adresą,
- Laiško kopijos siuntimą,
- Temą.
- Pašto programa pildo šiuos pagrindinius laukus:
- Siuntėjo adresą,
- Datą ir laiką,
- Laiško koduotę.
Lietuviškiems laiškams tinka šios kodų lentelės:
ISO-8859-13
Windows-1257
UTF-8
Laiško tekstas – el. laiškų rašymo etiketas analogiškas paprastų laiškų rašymui. Reikia pasisveikinti su skaitytoju, laiško pabaigoje pasirašyti. Galima susikurti elektroninį parašą. Rašyti lietuviškais rašmenimis. Laiškus galime pagyvinti šypsenėlėmis. Laiško pabaigoje įprasta pridėti savo vizitinę kortelę.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Elektroninis paštas. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
|
Šis straipsnis apie kompiuterių tinklus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |