Ferdinand Hodler

Ferdinandas Hodleris
F. Hodlerio „Autoportretas“, 1912 m.
Gimė	1853 m. kovo 14 d. Bernas
Mirė	1918 m. gegužės 20 d. (65 metai) Ženeva
Tautybė	šveicaras
Veikla	XIX a. pb. simbolizmo dailininkas
Vikiteka	Ferdinand Hodler

Ferdinandas Hodleris (vok. Ferdinand Hodler, 1853−1918 m.) – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Šveicarijos dailininkas-simbolistas.

Biografija

Ferdinandas Hodleris gimė 1853 m. kovo 14 d. Berne (Šveicarija) skurdžioje šeimoje. Jis buvo vyriausias vaikas iš šešių staliaus Žano ir iš valstiečių kilusios Margaritos šeimoje. Dar iki Ferdinandui sukako 8 metai, dėl tuberkuliozės mirė jo tėvas ir du broliai. Motina ištekėjo už tapytojo, tačiau 1867 m. irgi mirė nuo tuberkuliozės, kaip ir visi kiti šeimos nariai, Ferdinandas liko našlaičiu. Jis buvo apmokytas tapybos patėvio, bei buvo išsiųstas į Tuną, kur mokėsi pas tapytoją Ferdinand Sommer. Pirmieji F. Hodlerio paveikslai buvo peizažai, kuriuos jis pardavinėjo turistams. 1871 m., būdamas 18 metų, jis persikėlė į Ženevą pasiryžęs tapti profesionaliu dailininku. 1873 m. pradėjo lankyti Ženevos dailės mokyklą. Jo talentas buvo pastebėtas piešimo mokytojo Barthélemy Menn, pas kurį Ferdinandas mokėsi 5 metus. 1875 m. jis lankėsi Bazelyje, kur studijavo Hanso Holbeino paveikslus, ypač „Miręs Kristus kape“. 1878 m. jis lankėsi Madride, kur susipažino su Diego Velaskeso ir Fransisko Gojos paveikslais. Po grįžimo į Šveicariją jis tapė portretus. 1884 m. sutiko Augustine Dupin, kuri tapo jo drauge ir modeliu. Poros sūnus Hektoras Hodleris, vėliau reikšmingas esperantininkas, gimė 1887 m. Dailininkas įsiliejo į Ženevos kultūrinę aplinką, 1885 m. įvyko jo pirmoji personalinė paroda Ženevoje, 1887 m. − Berne.

Tarp 1889 ir 1891 m. F. Hodleris buvo vedęs Bertha Stucki, kurią jis pavaizdavo paveiksle „Poezija“ (1897). Dailininkas išgarsėjo 1890 m. paveikslu „Naktis“, kuris žymėjo žymų dailininko posūkį iš portretinės ir natūralistinės į abstraktyvesnę, ritminių ir pasikartojančių linijų, spalvų, plokščių ir stilizuotų figūrų tapybą, kurią dailininkas pats vadino „paralelizmu“. Paveikslo centre dailininkas pavaizdavo save, netikėtai pažadintą giltinės. Kitos figūros paveiksle − paties dailininko ir dviejų jo draugių, Augustine Dupin ir Bertha Stucki. Paveikslas sukėlė skandalą ir nebuvo priimtas eksponuoti Ženevoje. Dailininkas jį pademonstravo privačiai ir eksponavo Paryžiuje. Vėliau dailininkas pradėjo garsėti vienu iš pirmaujančių to meto simbolistinių Europos tapytojų, ypač vokiškai kalbančiose šalyse, vienoje gretoje su E. Munku ir G. Klimtu. Jis pradėjo gauti viešųjų užsakymų Šveicarijos istorijos temomis, vienas iš tokių − „Atsitraukimas nuo Marinjano“ Šveicarijos nacionaliniame muziejuje Ciuriche. 1900 m. F. Hodleris buvo apdovanotas aukso medaliu Pasaulinėje parodoje Paryžiuje už paveikslą „Naktis“ ir kitus simbolistinius kūrinius. 1904 m. jo 31 paveikslų išstatymas tapo reikšmingiausiu įvykiu Vienos secesijos tarptautinėje parodoje. F. Hodlerio dailė įtakojo ekspresionistus, gali būti laikoma art nouveau dalimi. 1908 m. dailininkas sutiko Valentine Godé-Darel, kuri buvo jo drauge iki savo mirties 1915 m. nuo vėžio. Paskutinius jos gyvenimo metus dailininkas budėjo prie sergančios draugės lovos ir fiksavo ją piešiniais. Šis įvykis labai paveikė tapytoją, jis sukūrė apie 20 savo autoportretų. Dailininkas gavo užsakymų dekoruoti viešąsias erdves Jenos universitete, Hanoverio rotušėje, Ciuricho dailės muziejuje ir Ciuricho universitete. 1915 m. dirbo ties užsakytu paveikslu „Mūšis prie Mora“, kuris turėjo kaboti priešais „Atsitraukimą nuo Marinjano“ Šveicarijos nacionaliniame muziejuje. Dailininkas sukūrė pjovėjo ir medkirčio figūrų dizainus Šveicarijos banko išleistiems frankų banknotams.

Gyvenimo pabaigoje dėl prastėjančios sveikatos F. Hodlerį kamavo mintis apie savižudybę. Dailininkas mirė 1918 m. gegužės 20 d. Ženevoje palikdamas grupę nebaigtų miesto peizažų. Vokiškai kalbančiose šalyse jis laikomas vienu iš moderniojo meno pradininkų.

Darbų galerija

• F. Hodlerio kūriniai chronologine tvarka

• 
  „Vaikas su puodeliu“, 1889 m., privatus rinkinys
• 
  „Naktis“, 1890 m., Berno dailės muziejus
• 
  „Kaštonų alėja prie Biberisto“, 1898 m., privatus rinkinys
• 
  „Tiesa II“, 1903 m., Ciuricho dailės galerija
• 
  „Miško upokšnis prie Leisingeno“, 1904 m., Ciuricho dailės galerija
• 
  „Ženevos ežeras“, 1905 m., Bazelio dailės muziejus
• 
  „Diena III“, 1910 m., Liucernos dailės muziejus
• 
  „Valentine Godé-Darel ligonio lovoje“, 1914 m., Zoloturno dailės muziejus

Šaltiniai

• Ian Chilvers. The Oxford Dictionary of Art. Oxford University Press, 2004, p. 341-342
• Leo Schelbert. Historical Dictionary of Switzerland. Rowman & Littlefield, 2014, p. 179
• Maria Tsaneva. Ferdinand Hodler: 162 Paintings. Lulu Press, Inc, 2014, FW.
• Orsė muziejaus informacija Archyvuota kopija 2016-08-20 iš Wayback Machine projekto.
• Encyclopaedia Britannica