Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Kamieninė ląstelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kamieninės ląstelės – organizmo ląstelės, gebančios diferencijuotis ir įgyti specifinių organizmui reikalingų funkcijų, įsitraukiančios į sužaloto organo atkūrimą. Kamieninėms ląstelėms būdinga asimetriška proliferacija – pasidalinusi viena ląstelė lieka nediferencijuota kamienine, o kita geba diferencijuotis. Šiuo metu kamieninės ląstelės yra tapusios daugelio pasaulio laboratorijų tyrimo objektu. Su jomis siejamos naujos medicinos galimybės ir perspektyvos, tačiau yra ir daug problemų.

Kamieninė ląstelė

Kamieninės ląstelės raida ir likimas priklauso nuo jos Hedgehog, Notch ir Wnt signalinių kelių veiklos ir konteksto.

Žmogaus organizme yra žinomi trys prieinami autologiniai kamieninių ląstelių šaltiniai:

  1. Kaulų čiulpai, kuriuos prieš apdorojant reikia išimti, t. y. įpjauti kaulą (dažniausiai blauzdikaulį arba klubakaulį)
  2. Riebalinis audinys (riebalų ląstelės), kurioms išgauti reikia šalinti poodinius riebalus.
  3. Kraujas. Norint jį išgauti aferezės būdu, kai kraujas išsiurbiamas iš donoro (panašiai kaip persodinimo metu) ir perduodamas į specialų aparatą, išgaunantį kamienines ląsteles, o kitą kraujo dalį grąžinantį donorui.

Kamienines ląsteles taip pat įmanoma išgauti iš virkštelės po gimimo. Autologinis (iš to paties organizmo) paėmimas mažiausiai rizikingas. Autologinės ląstelės gaunamos iš kieno nors kūno tam, kad vėliau būtų galima išsaugoti jo ar jos kraują tam tikroms chirurginėms procedūroms.

Suaugusios kamieninės ląstelės dažnai naudojamos medicininei terapijai, pavyzdžiui, kaulų čiulpų transplantacijai. Kamieninės ląstelės jau dabar gali būti sukurtos dirbtiniu būdu ir paverstos (diferencijuotos) į specializuotus ląstelių tipus su tam tikromis audinių ypatybėmis, pavyzdžiui, raumenimis arba nervais. Embrioninių ląstelių linijos ir autologinės embrioninės kamieninės ląstelės, gautos iš somatinių ląstelių arba po dalijimosi, galės būti panaudotos terapijai ateityje.[1] Prie kamieninių ląstelių tyrinėjimo 1960–1970 metais daug prisidėjo Ernest A. McCulloch ir James E. Till iš Toronto universiteto.[2][3]

Savybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal klasikinį kamieninės ląstelės apibrėžimą, ji privalo turėti dvi savybes:

  • Gebėjimą atsinaujinti: savybę išeiti tam tikrą skaičių ląstelės dalijimosi ciklų ir išlaikyti nediferencijuotą būseną.
  • Potenciją: galimybę diferencijuotis į specializuotų ląstelių tipus. Dėl to kamieninės ląstelės turi būti arba totipotencinės, arba pliuripotencinės, t. y. gebėti pakeisti bet kokią subrendusią ląstelę. Senesnės multipotencinės ar unipotencinės ląstelės kartais vadinamos kamieninėmis ląstelėmis. Vis dėlto sakoma, kad kamieninės ląstelės funkciją reguliuoja atsako mechanizmas.

Gebėjimas atsinaujinti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pelės embrioninės kamieninės ląstelės

Egzistuoja du mechanizmai, kurie rūpinasi, kad kamieninės ląstelės sėkmingai daugintųsi:

  1. Privalomoji asimetrinė replikacija: kamieninė ląstelė dalijasi į motininę ląstelę, kuri yra identiška originaliai kamieniniai ląstelei, ir į dukterinę ląstelę, kuri yra diferencijuota
  2. Stochastinė diferenciacija: kai kamieninė ląstelė virsta dviem diferencijuotom dukterinėm ląstelėm, kitoje kamieninėje ląstelėje po mitozės atsiranda dvi kamieninės ląstelės, identiškos originaliai.

Potencialumas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pliuripotencinės embrioninės kamieninės ląstelės atsiranda kaip vidinės ląstelinės masės (VLM) ląstelė blastocistoje. Šios kamieninės ląstelės gali virsti bet kokiu organizmo audiniu, išskyrus placentą. Tik ląstelės iš ankstyvesnių embriono stadijų, žinomų kaip morulė, yra totipotencinės, gebančios virsti bet kokiais kūno audiniais, įskaitant ir ekstraembrioninę placentą.[4]

Žmogaus embrioninė kamieninė ląstelė:

  1. Kamieninių ląstelių kolonijos, kurios dar nėra diferencijavusios.
  2. Nervinės ląstelės (diferencijavusios kamieninės ląstelės pavyzdys).

Potenciją lemia kamieninės ląstelės diferenciacijos potencialas (potencialą diferencijuotis į skirtingus ląstelių tipus):

  • Totipotencinė (omnipotencinė) kamieninė ląstelė gali diferencijuotis į embrioninius ir ekstraembrioninius ląstelių tipus. Pavyzdžiui, ląstelės gali sudaryti visą būsimą organizmą. Šios ląstelės gaminamos iš moters kiaušialąstės, susiliejusios su vyro spermatozoidu. Ląstelės, susidariusios per pirmus dalijimusis po apvaisinimo, taip pat yra totipotencinės.[5]
  • Pliuripotencinės kamieninės ląstelės yra totipotencinių ląstelių pirmtakės ir geba diferencijuotis beveik į visas ląsteles, t. y. šios ląstelės gaunamos iš bet kurių trijų gemalinių lapelių.[6]
  • Multipotencinės kamieninės ląstelės gali diferencijuotis, bet tik į tuos ląstelių tipus, kurie labiau susiję su ląstelių šeimomis.[7]
  • Oligopotencinės kamieninės ląstelės gali diferencijuotis tik į kelis ląstelių tipus, pavyzdžiui, į limfoidines arba mieloidines kamienines ląsteles.[8]
  • Unipotencinės ląstelės gali produkuoti tik save pačias, bet geba atsinaujinti ir tuo skiriasi nuo nekamieninių ląstelių tipo (pavyzdžiui, pirminės ląstelės, raumenų kamieninės ląstelės).[9]

Ląstelių atpažinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamieninės ląstelės atpažįstamos pagal tai ar jos geba atnaujinti audinį. Pavyzdžiui, atliekamas skiriamasis kaulų čiulpų arba hematopoetinių kamieninių ląstelių (HKL) galimybės transplantuoti ląstelę ir išgelbėti individą HKL tyrimas. Tai parodo, kad ląstelės per tam tikrą laiko tarpą produkuoja naujas kraujo ląsteles. Taip pat turėtų būti įmanoma izoliuoti kamieninę ląstelę nuo individo, kuriam atlikta transplantacija, o iš jo taip pat galima transplantuoti kamienines ląsteles kitam individui bei HKL įrodant, kad kamieninė ląstelė sugebėjo atsinaujinti pati.

Kamieninės ląstelės savybė gali būti iliustruota in vitro (mėgintuvėlio, dirbtinių sąlygų) būdu. Pasitelkiant šį metodą, pavyzdžiui, klonogeneziniams tyrimams, kai įvertinamos ląstelės galimybės diferencijuotis į atsinaujinančiąsias. Kamieninės ląstelės taip pat gali būti atskirtos pagal tam tikrą išsiskiriantį ląstelės paviršių. Tačiau manoma, kad ląstelių gaminimas in vitro gali paveikti kamieninių ląstelių gyvavimo ciklą.[10][11] Dėl to neaišku, ar šios ląstelės elgtųsi taip pat organizme, kaip elgiasi mėgintuvėlyje. Ginčijamasi, ar iš tiesų tam tikros subrendusių ląstelių populiacijos – kamieninės.

Embrioninės kamieninės ląstelės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Embrioninė kamieninė ląstelė

Embrioninės kamieninės (EKL) ląstelės atsiranda ankstyvajame embriono raidos etape iš vidinės blastocistos ląstelinės masės.[12] Žmonių embrionai pasiekia blastocistos stadiją 4-5 dieną po apvaisinimo. Tuo momentu embrione būna nuo 50 iki 150 ląstelių. EKL ląstelės yra pliuripotencinės ir daro didelę įtaką visų trijų tipų gemalinių lapelių – ektoderminio (išorinio), endoderminio (vidinio) ir mezoderminio (vidurinio) – vystymuisi. Kitaip sakant, jos gali išsivystyti į bet kokį iš daugiau negu 200 subrendusio žmogaus ląstelių tipą, kai daromas tam tikras poveikis, kad susidarytų norimas jų tipas.[13]Šios ląstelės neprisideda prie ekstraembrioninės placentos membranos susikūrimo. Beveik visi iki šiol atlikti tyrimai rėmėsi pelių (pEKL) arba žmonių embrioninių kamieninių ląstelių (žEKL) tyrimais. Abi rūšys pasižymi būtina kamieninių ląstelių charakteristika, bet reikalingos ypatingos sąlygos, siekiant išlaikyti nediferencijuotą jų formą. Pelių embrioninės kamieninės ląstelės auginamos ant želatinos sluoksnio dėl ekstraląstelinės matricos (palaikymui). Taip pat reikalingos leukemiją stabdančios sąlygos.[14] O žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės auginamos ant maitinamojo pelės embrioninio fibroblasto sluoksnio. Tam reikia paprastų fibroblasto augimo sąlygų.[15] Be šių veiksnių arba genetinių manipuliacijų, embrioninės kamieninės ląstelės labai greitai diferencijuotųsi.[16] Žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės apibrėžiamos pagal keleto transkripcijos faktorių bei ląstelės membranos baltymų išraišką. Transkripcijos faktorius Oct-4, Nanog, ir Sox2 suformuoja tinklo reguliavimo branduolį, kuris užtikrina, kad būtų slopinami diferenciaciją skatinantys genai, ir palaiko ląstelės pliuripotecialumą.[17]

Kol kas nėra patikrinto gydymo embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis būdo. Pirmasis bandomasis žmogus buvo patvirtintas Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracijos 2009 sausį.[18] Tačiau bandomajam žmogui, patyrusiam stuburo traumą, nebuvo pradėta terapija iki 2010 metų spalio 13 d. Atlantoje. 2011 m. lapkričio 14 dieną kompanija, atliekanti bandymą, paskelbė, kad ji nutraukia tolesnę kamieninių ląstelių programos plėtrą.[19] Kadangi embrioninės kamieninės ląstelės yra pliuripotencinės, joms reikalingas specialus signalas taisyklingai diferenciacijai.[20] Jei jos įšvirkščiamos tiesiai į kūną, embrioninės kamieninės ląstelės diferencijuosis į daugybę skirtingų ląstelių tipų ir sukels auglį. Embrioninių kamieninių ląstelių diferencijavimasis į kitas tinkamas kamienines ląstelės, išvengiant persodinimo atmetimo, yra tik viena iš keleto kliūčių, su kuriomis susiduria kamienines ląsteles tiriantys mokslininkai. Daugybė šalių šiuo metu sustabdė embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus, kaip ir naujų embrioninių kamieninių ląstelių kūrimą. Dėl galimybės neribotai plėstis ir pliuripotenciškumo embrioninės kamieninės ląstelės išlieka teoriniu regeneratyviosios medicinos ir audinių pakeitimo po traumos ar ligos šaltiniu.

Vaisiaus kamieninės ląstelės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Primityvios kamieninės ląstelės vaisiaus organuose vadinamos vaisiaus kamieninėmis ląstelėmis.[21] Yra du vaisiaus kamieninių ląstelių tipai:

  1. Vaisiui tinkamos kamieninės ląstelės susidaro iš paties vaisiaus audinių. Jos paprastai išgaunamos po aborto. Šios kamieninės ląstelės nėra nemirtingos, bet geba gerai dalintis ir yra multipotencinės.
  2. Ekstraembrioninės vaisiaus kamieninės ląstelės susidaro iš išorinės vaisiaus membranos. Jos apskritai nėra kitokios negu suaugusiojo kamieninės ląstelės. Šias kamienines ląsteles galima išgauti po gimimo. Jos nėra nemirtingos, bet geba gerai dalintis ir yra pliuripotencinės.[22]

Suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugusiųjų kamieninės ląstelės dar yra vadinamos somatinėmis (iš graikiško žodžio σωματικóς, reiškiančio „kūninės“) kamieninėmis ląstelėmis.[23] Jos išlaiko ir sutaiso audinius, kuriuose jos randamos. Tokių ląstelių turi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.[24]

Pliuripotencinės suaugusiųjų kamieninės ląstelės yra retos ir jų mažai, bet jų galima rasti virkštelės kraujyje ir kituose audiniuose.[25] Kaulų čiulpai yra gausus suaugusiųjų kamieninių ląstelių šaltinis,[26] kuris buvo naudojamas gydant keletą sutrikimų, pavyzdžiui, stuburo traumas, kepenų cirozę,[27] chroninę galūnių ischemiją[28] ir ribinius širdies darbo sutrikimus.[29] Kamieninių ląstelių kiekis, esantis kaulų čiulpuose, sulig amžiumi mažėja.[30] Reprodukcinės sistemos veikimo laikotarpiu vyrai šių ląstelių turi daugiau negu moterys.[31] Kamieninės ląstelės kaulų čiulpuose labiausiai tiriamos tam, kad būtų nustatyta kamieninių ląstelių potencialumas ir atsinaujinimo galimybės.[32] Kamieninėse ląstelėse, kaip ir kitose ląstelėse, esančiose aplink kamienines ląsteles, DNR pažaidos kaupiasi senstant. Manoma, kad dėl to senstant vis labiau trinka kamieninės ląstelės.[33]

Daugumos suaugusiųjų kamieninių ląstelių šaltiniai pagal audinio kilmę (multipotenciškumas) riboti (mezenchiminė kamieninė ląstelė, iš riebalų išgautos kamieninės ląstelės, endotelinės kamieninės ląstelės, dantų minkštimo kamieninės ląstelės ir t. t.)[34][35]

Gydymas suaugusiųjų kamieninėmis ląstelėmis jau keletą metų naudojamas kaulų čiulpų persodinimu gydant leukemiją ir su kaulais bei krauju susijusį vėžį.[36] Šios kamieninės ląstelės taip pat naudojamos veterinarijoje, susižalojusiems arkliams gydant sausgysles ir raiščius.[37]

Suaugusiųjų kamieninių ląstelių naudojimas tyrimams ir terapijai nėra prieštaringas, palyginti su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis, nes šių ląstelių gamyba nereikalauja sunaikinti embriono. Be to, suaugusiųjų kamienines ląsteles išgaunant iš numatyto recipiento, atmetimo rizika beveik neegzistuoja, todėl JAV vyriausybės parama suaugusiųjų kamieninių ląstelių tyrimams didinama.[38]

Amniono kamieninės ląstelės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Multipotencinės kamieninės ląstelės taip pat randamos amniono skystyje. Šios kamieninės ląstelės labai greitai reaguoja, sparčiai vystosi be papildomo maitinimo ir nėra tumorigeninės. Amniono kamieninės ląstelės yra multipotencinės ir gali diferencijuotis į riebalines, kaulines, raumenines, endotelines, kepenų ir nervines ląsteles.[39] Amniono kamieninės ląstelės šiuo metu aktyviai tiriamos.

Kamieninių ląstelių iš amniono skysčio išgavimas įveikia etinius prieštaravimus dėl žmogaus embriono, kaip ląstelių šaltinio, naudojimo. Romos katalikai, kalbėdami apie nepriimtinus bandymus su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis, Vatikano laikraštyje „Osservatore Romano“ amniono kamienines ląsteles pavadino „medicinos ateitimi“.[40]

Amnioninių kamienių ląstelių galima gauti iš donorų arba autologiškai (iš to paties organizmo).[41][42] Pirmasis JAV amnioninių kamieninių ląstelių bankas 2009 m. buvo atidarytas „Biocell Center Corporation“ Medforde, Masačusetse,[43][44][45] bendradarbiaujant su įvairiomis ligoninėmis bei pasaulio universitetais.[46]

Sukeltasis pliuripotenciškumas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai – ne kamieninės, o labiau perprogramuotos suaugusiųjų ląstelės (pavyzdžiui, epitelio), skatinančios pliuripotenciškumą. Pasitelkiant genetinį baltymų perprogramavimą, pliuripotencinės kamieninės ląstelės, lygios embrionėms kamieninėms ląstelės, buvo gautos iš suaugusio žmogaus odos audinio.[47][48][49] Šinja Jamanaka (山中 伸弥) ir jo kolegos iš Kioto universiteto Japonijoje žmogaus veido ląstelių tyrimams pasitelkė Oct3/4, Sox2, c-Myc ir Klf4 transkripcijos faktorius.[50] Kinų kilmės JAV mokslininkas Džunjing Ju (Junying Yu), Jamesas Thomsonas ir jų kolegos iš Viskonsino-Madisono universiteto naudojo kitokius faktorius: Oct4, Sox2, Nanog ir Lin28, taip pat tyrė naudodami žmogaus prieodžio ląsteles.[51]

Užšaldyti kraujo bandiniai gali būti naudojami kaip pliuripotencinių kamieninių ląstelių šaltinis. Taip atsiranda naujas būdas išgauti vertingų ląstelių.[52]

Kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tam, kad užtikrintų kokybišką atsinaujinimą, kamieninės ląstelės išeina du ląstelės dalijimosi etapus. Simetrinio dalijimosi metu sukuriamos dvi identiškos ląstelės, turinčios kamieninių ląstelių savybių. O asimetrinio dalijimosi metu sukuriama tik viena kamieninė ląstelė, kartu su pirmine ląstele. Gebėjimas atsinaujinti šiuo atveju ribotas. Pirminės ląstelės gali išeiti keletą ląstelės dalijimosi etapų, kol tampa subrendusiomis ląstelėmis. Atskirti šiuos du pasidalijimus vieną nuo kito galima pagal skirtingą ląstelės membranos baltymų (pavyzdžiui, receptorinių) netolygumą.[53]

Kita teorija yra tokia, kad kamieninės ląstelės savo konkrečioje nišoje išlieka nediferencijuotos dėl aplinkos veiksnių. Kamieninės ląstelės diferencijuojasi, kai palieka šią nišą ir nebepriima iš jos signalų.[54][55]

Gydymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sritys, į kurias investuojama siekiant gydyti kamieninėmis ląstelėmis

Sritys, į kurias investuojama, siekiant ateityje gydyti kamieninėmis ląstelėmis[56]:

Kamieninių ląstelių terapija – kamieninių ląstelių naudojimas įvairioms ligoms gydyti arba joms užkirsti kelią. Kaulų čiulpų transplantacija yra šiurkšti kamieninių ląstelių terapijos forma, kuri be komplikacijų praktikuojama jau daug metų. Kitokie terapijos būdai, neskaitant kaulų čiulpų persodinimo, naudojami retai.[57][58]

Vyksta įvairūs kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai, siekiant kuo greičiau pritaikyti gydymą kamieninėmis ląstelėmis neurodegeneracinėms ligoms ir kitokiems sveikatos sutrikimams, pavyzdžiui, cukriniam diabetui, širdies ligoms ir kitiems sutrikimams gydyti.[59][60][61]

Vaistai dažnai pakenkia kepenims, sutrikdo jų veiklą, todėl tokius vaistus tenka šalinti iš prekybos. Kamieninės ląstelės gali būti panaudotos kaip hepatocitai, kad vaistų toksiškumas (nuodingumas) būtų pastebėtas ankstyvajame vaistų kūrimo etape.[62]

Neseniai mokslininkams atsirado galimybė išskirti ir auginti embrionines kamienines ląsteles. Kartu su augančiomis mokslininkų galimybėmis sukurti kamienines ląsteles naudojant somatinės ląstelės branduolio perkėlimą ir techniką išgautai kamieninei ląstelei sukelti pliuripotencialumą, dažnai pasireiškia diskusijų, susijusių su aborto politika ir žmogaus klonavimu.

Trūkumai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gydant kamieninėmis ląstelėmis gali prireikti imunosupresijos. Taip yra todėl, kad, prieš tam tikrą transplantaciją pašalinant buvusias paciento ląsteles, reikia spindulinės terapijos, ir dėl to, kad paciento imuninė sistema gali pradėti kamienines ląsteles naikinti. Stengiantis išvengti antrojo padarinio, naudojamos paties paciento kamieninės ląstelės.

Tam tikrose kamieninėse ląstelėse pliuripotencija galėtų apsunkinti specifinių ląstelių tipų išgavimą. Taip pat nelengva gauti būtent tą ląstelių rūšį, kurios reikia, nes ne visos ląstelės diferencijuojasi tolygiai. Nesidiferencijavusios ląstelės gali sukurti kitokį audinį, negu buvo tikėtasi.

Kai kurios kamieninės ląstelės po transplantacijos suformuoja auglius. Pliuripotenciškumas siejamas su auglių susidarymu, ypač embrioninėse bei vaisiaus kamieninėse ląstelėse, – nepaisant pliuripotencijos, vaisiaus kamieninės ląstelės vis viena suformuoja auglius.[63]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Tuch BE (2006). „Stem cells – a clinical update“. Australian Family Physician. 35 (9): 719–21. PMID 16969445.
  2. ↑ Becker AJ, McCulloch EA, Till JE (1963). „Cytological demonstration of the clonal nature of spleen colonies derived from transplanted mouse marrow cells“. Nature. 197 (4866): 452–54. Bibcode:1963Natur.197..452B. doi:10.1038/197452a0. ISSN 0028-0836. PMID 13970094.
  3. ↑ Siminovitch L, Mcculloch EA, Till JE (1963). „The distribution of colony-forming cells among spleen colonies“. Journal of Cellular and Comparative Physiology. 62 (3): 327–36. doi:10.1002/jcp.1030620313. PMID 14086156.
  4. ↑ Schöler, Hans R. (2007). „The Potential of Stem Cells: An Inventory“. In Nikolaus Knoepffler; Dagmar Schipanski; Stefan Lorenz Sorgner (eds.). Humanbiotechnology as Social Challenge. Ashgate Publishing. p. 28. ISBN 978-0-7546-5755-2.
  5. ↑ Mitalipov S, Wolf D (2009). „Totipotency, pluripotency and nuclear reprogramming“. Adv. Biochem. Eng. Biotechnol. Advances in Biochemical Engineering/Biotechnology. 114: 185–99. Bibcode:2009esc..book..185M. doi:10.1007/10_2008_45. ISBN 978-3-540-88805-5. PMC 2752493. PMID 19343304.
  6. ↑ Ulloa-Montoya F, Verfaillie CM, Hu WS (2005). „Culture systems for pluripotent stem cells“. J Biosci Bioeng. 100 (1): 12–27. doi:10.1263/jbb.100.12. PMID 16233846.
  7. ↑ Schöler, Hans R. (2007). „The Potential of Stem Cells: An Inventory“. In Nikolaus Knoepffler; Dagmar Schipanski; Stefan Lorenz Sorgner (eds.). Humanbiotechnology as Social Challenge. Ashgate Publishing. p. 28. ISBN 978-0-7546-5755-2.
  8. ↑ Schöler, Hans R. (2007). „The Potential of Stem Cells: An Inventory“. In Nikolaus Knoepffler; Dagmar Schipanski; Stefan Lorenz Sorgner (eds.). Humanbiotechnology as Social Challenge. Ashgate Publishing. p. 28. ISBN 978-0-7546-5755-2.
  9. ↑ Schöler, Hans R. (2007). „The Potential of Stem Cells: An Inventory“. In Nikolaus Knoepffler; Dagmar Schipanski; Stefan Lorenz Sorgner (eds.). Humanbiotechnology as Social Challenge. Ashgate Publishing. p. 28. ISBN 978-0-7546-5755-2.
  10. ↑ Friedenstein AJ, Deriglasova UF, Kulagina NN, Panasuk AF, Rudakowa SF, Luriá EA, Ruadkow IA (1974). „Precursors for fibroblasts in different populations of hematopoietic cells as detected by the in vitro colony assay method“. Experimental Hematology. 2 (2): 83–92. ISSN 0301-472X. PMID 4455512.
  11. ↑ Friedenstein AJ, Gorskaja JF, Kulagina NN (1976). „Fibroblast precursors in normal and irradiated mouse hematopoietic organs“. Experimental Hematology. 4 (5): 267–74. PMID 976387.
  12. ↑ Thomson JA, Itskovitz-Eldor J, Shapiro SS, Waknitz MA, Swiergiel JJ, Marshall VS, Jones JM (1998). „Blastocysts Embryonic Stem Cell Lines Derived from Human“. Science. 282 (5391): 1145–47. Bibcode:1998Sci...282.1145T. doi:10.1126/science.282.5391.1145. PMID 9804556.
  13. ↑ Gilbert, Scott F.; College, Swarthmore; Helsinki, the University of (2014). Developmental biology (Tenth leid.). Sunderland, Mass.: Sinauer. ISBN 978-0878939787.
  14. ↑ Ying, Q. L.; Wray, J; Nichols, J; Batlle-Morera, L; Doble, B; Woodgett, J; Cohen, P; Smith, A (2008). „The ground state of embryonic stem cell self-renewal“. Nature. 453 (7194): 519–23. doi:10.1038/nature06968. PMID 18497825.
  15. ↑ „Culture of Human Embryonic Stem Cells (hESC)“. National Institutes of Health. Suarchyvuotas originalas 2010-01-06. Nuoroda tikrinta 2010-03-07.
  16. ↑ Chambers I, Colby D, Robertson M, Nichols J, Lee S, Tweedie S, Smith A (2003). „Functional expression cloning of Nanog, a pluripotency sustaining factor in embryonic stem cells“. Cell. 113 (5): 643–55. doi:10.1016/S0092-8674(03)00392-1. PMID 12787505.
  17. ↑ Boyer LA, Lee TI, Cole MF, Johnstone SE, Levine SS, Zucker JP, Guenther MG, Kumar RM, Murray HL, Jenner RG, Gifford DK, Melton DA, Jaenisch R, Young RA (2005). „Core transcriptional regulatory circuitry in human embryonic stem cells“. Cell. 122 (6): 947–56. doi:10.1016/j.cell.2005.08.020. PMC 3006442. PMID 16153702.
  18. ↑ Ron Winslow (2009). „First Embryonic Stem-Cell Trial Gets Approval from the FDA“. The Wall Street Journal. 23. January 2009.
  19. ↑ „Embryonic Stem Cell Therapy At Risk? Geron Ends Clinical Trial“. ScienceDebate.com. Suarchyvuotas originalas 2014-08-22. Nuoroda tikrinta 2011-12-11.
  20. ↑ Wu DC, Boyd AS, Wood KJ (2007). „Embryonic stem cell transplantation: potential applicability in cell replacement therapy and regenerative medicine“. Front Biosci. 12 (8–12): 4525–35. doi:10.2741/2407. PMID 17485394.
  21. ↑ Ariff Bongso; Eng Hin Lee, eds. (2005). „Stem cells: their definition, classification and sources“. Stem Cells: From Benchtop to Bedside. World Scientific. p. 5. ISBN 981-256-126-9. OCLC 443407924.
  22. ↑ Moore, K.L., T.V.N. Persaud, and A.G. Torchia. Before We Are Born: Essentials of Embryology and Birth Defects. Philadelphia, PA: Saunders, Elsevier. 2013. Print
  23. ↑ „Stem Cells“ Mayo Clinic. Mayo foundation for medical education and research n.d Web. March 23, 2013
  24. ↑ Jiang Y, Jahagirdar BN, Reinhardt RL, Schwartz RE, Keene CD, Ortiz-Gonzalez XR, Reyes M, Lenvik T, Lund T, Blackstad M, Du J, Aldrich S, Lisberg A, Low WC, Largaespada DA, Verfaillie CM (2002). „Pluripotency of mesenchymal stem cells derived from adult marrow“. Nature. 418 (6893): 41–9. doi:10.1038/nature00870. PMID 12077603.
  25. ↑ Ratajczak MZ, Machalinski B, Wojakowski W, Ratajczak J, Kucia M (2007). „A hypothesis for an embryonic origin of pluripotent Oct-4(+) stem cells in adult bone marrow and other tissues“. Leukemia. 21 (5): 860–7. doi:10.1038/sj.leu.2404630. PMID 17344915.
  26. ↑ Narasipura SD, Wojciechowski JC, Charles N, Liesveld JL, King MR (2008). „P-Selectin coated microtube for enrichment of CD34+ hematopoietic stem and progenitor cells from human bone marrow“. Clin Chem. 54 (1): 77–85. doi:10.1373/clinchem.2007.089896. PMID 18024531.
  27. ↑ Terai S, Ishikawa T, Omori K, Aoyama K, Marumoto Y, Urata Y, Yokoyama Y, Uchida K, Yamasaki T, Fujii Y, Okita K, Sakaida I (2006). „Improved liver function in patients with liver cirrhosis after autologous bone marrow cell infusion therapy“. Stem Cells. 24 (10): 2292–8. doi:10.1634/stemcells.2005-0542. PMID 16778155.
  28. ↑ Subrammaniyan R, Amalorpavanathan J, Shankar R, et al. (2011 m. rugsėjo mėn.). „Application of autologous bone marrow mononuclear cells in six patients with advanced chronic critical limb ischemia as a result of diabetes: our experience“. Cytotherapy. 13 (8): 993–9. doi:10.3109/14653249.2011.579961. PMID 21671823.
  29. ↑ Madhusankar N. „Use of Bone Marrow derived Stem Cells in Patients with Cardiovascular Disorders“. Journal of Stem Cells and Regenerative Medicine.
  30. ↑ Dedeepiya VD, Rao YY, Jayakrishnan GA, Parthiban JK, Baskar S, Manjunath SR, Senthilkumar R, Abraham SJ (2012). „Index of CD34+ Cells and Mononuclear Cells in the Bone Marrow of Spinal Cord Injury Patients of Different Age Groups: A Comparative Analysis“. Bone Marrow Res. 2012: 787414. doi:10.1155/2012/787414. PMC 3398573. PMID 22830032.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  31. ↑ Dedeepiya VD, Rao YY, Jayakrishnan GA, Parthiban JK, Baskar S, Manjunath SR, Senthilkumar R, Abraham SJ (2012). „Index of CD34+ Cells and Mononuclear Cells in the Bone Marrow of Spinal Cord Injury Patients of Different Age Groups: A Comparative Analysis“. Bone Marrow Res. 2012: 787414. doi:10.1155/2012/787414. PMC 3398573. PMID 22830032.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  32. ↑ Gardner RL (2002). „Stem cells: potency, plasticity and public perception“. Journal of Anatomy. 200 (3): 277–82. doi:10.1046/j.1469-7580.2002.00029.x. PMC 1570679. PMID 12033732.
  33. ↑ Behrens A, van Deursen JM, Rudolph KL, Schumacher B (2014). „Impact of genomic damage and ageing on stem cell function“. Nat. Cell Biol. 16 (3): 201–7. doi:10.1038/ncb2928. PMC 4214082. PMID 24576896.
  34. ↑ Barrilleaux B, Phinney DG, Prockop DJ, O'Connor KC (2006). „Review: ex vivo engineering of living tissues with adult stem cells“. Tissue Eng. 12 (11): 3007–19. doi:10.1089/ten.2006.12.3007. PMID 17518617.
  35. ↑ Gimble JM, Katz AJ, Bunnell BA (2007). „Adipose-derived stem cells for regenerative medicine“. Circ Res. 100 (9): 1249–60. doi:10.1161/01.RES.0000265074.83288.09. PMID 17495232.
  36. ↑ „Bone Marrow Transplant“. ucsfchildrenshospital.org. Suarchyvuotas originalas 2009-11-04. Nuoroda tikrinta 2017-04-02.
  37. ↑ Kane, Ed (2008-05-01). „Stem-cell therapy shows promise for horse soft-tissue injury, disease“. DVM Newsmagazine. Suarchyvuotas originalas 2008-12-11. Nuoroda tikrinta 2008-06-12.
  38. ↑ „Stem Cell FAQ“. US Department of Health and Human Services. 2017-04-02. Suarchyvuotas originalas 2009-01-09.
  39. ↑ De Coppi P, Bartsch G, Siddiqui MM, Xu T, Santos CC, Perin L, Mostoslavsky G, Serre AC, Snyder EY, Yoo JJ, Furth ME, Soker S, Atala A (2007). „Isolation of amniotic stem cell lines with potential for therapy“. Nature Biotechnology. 25 (5): 100–106. doi:10.1038/nbt1274. PMID 17206138.
  40. ↑ „Vatican newspaper calls new stem cell source 'future of medicine' :: Catholic News Agency (CNA)“. Catholic News Agency. 2010-02-03. Nuoroda tikrinta 2010-03-14.
  41. ↑ „European Biotech Company Biocell Center Opens First U.S. Facility for Preservation of Amniotic Stem Cells in Medford, Massachusetts“. Reuters. 2009-10-22. Suarchyvuotas originalas 2009-10-30. Nuoroda tikrinta 2010-03-14.
  42. ↑ „Europe's Biocell Center opens Medford office – Daily Business Update“. The Boston Globe. 2009-10-22. Nuoroda tikrinta 2010-03-14.
  43. ↑ „The Ticker“. BostonHerald.com. 2009-10-22. Nuoroda tikrinta 2010-03-14.
  44. ↑ „Biocell Center opens amniotic stem cell bank in Medford“. Mass High Tech Business News. 2009-10-23. Suarchyvuotas originalas 2012-10-14. Nuoroda tikrinta 2012-08-26.
  45. ↑ „News » World’s First Amniotic Stem Cell Bank Opens In Medford“. wbur.org. Nuoroda tikrinta 2010-03-14.
  46. ↑ „Biocell Center Corporation Partners with New England's Largest Community-Based Hospital Network to Offer a Unique... – MEDFORD, Mass., March 8 /PRNewswire/“. Massachusetts: Prnewswire.com. Nuoroda tikrinta 2010-03-14.
  47. ↑ „Making human embryonic stem cells“. The Economist. 2007-11-22.
  48. ↑ Brand, Madeleine; Palca, Joe; Cohen, Alex (2007-11-20). „Skin Cells Can Become Embryonic Stem Cells“. National Public Radio.
  49. ↑ „Breakthrough Set to Radically Change Stem Cell Debate“. News Hour with Jim Lehrer. 2007-11-20.
  50. ↑ Kimbrel, E. A.; Lanza, R (2016). „Pluripotent stem cells: The last 10 years“. Regenerative Medicine. 11 (8): 831–847. doi:10.2217/rme-2016-0117. PMID 27908220.
  51. ↑ Yu, J; Vodyanik, M. A.; Smuga-Otto, K; Antosiewicz-Bourget, J; Frane, J. L.; Tian, S; Nie, J; Jonsdottir, G. A.; Ruotti, V; Stewart, R; Slukvin, I. I.; Thomson, J. A. (2007). „Induced pluripotent stem cell lines derived from human somatic cells“. Science. 318 (5858): 1917–20. doi:10.1126/science.1151526. PMID 18029452.
  52. ↑ Frozen blood a source of stem cells, study finds. newsdaily.com (2017-04-02)
  53. ↑ Beckmann J, Scheitza S, Wernet P, Fischer JC, Giebel B (2007). „Asymmetric cell division within the human hematopoietic stem and progenitor cell compartment: identification of asymmetrically segregating proteins“. Blood. 109 (12): 5494–501. doi:10.1182/blood-2006-11-055921. PMID 17332245.
  54. ↑ Xie T, Spradling AC (1998). „decapentaplegic is essential for the maintenance and division of germline stem cells in the Drosophila ovary“. Cell. 94 (2): 251–60. doi:10.1016/S0092-8674(00)81424-5. PMID 9695953.
  55. ↑ Song X, Zhu CH, Doan C, Xie T (2002). „Germline stem cells anchored by adherens junctions in the Drosophila ovary niches“. Science. 296 (5574): 1855–7. Bibcode:2002Sci...296.1855S. doi:10.1126/science.1069871. PMID 12052957.
  56. ↑ Cell Basics: What are the potential uses of human stem cells and the obstacles that must be overcome before these potential uses will be realized? Archyvuota kopija 2017-02-24 iš Wayback Machine projekto.. In Stem Cell Information World Wide Web site. Bethesda, MD: National Institutes of Health, U.S. Department of Health and Human Services, 2009. cited Sunday, 26 April 2009
  57. ↑ Ian Murnaghan for Explore Stem Cells. Updated: 16 December 2013 Why Perform a Stem Cell Transplant?
  58. ↑ Bone Marrow Transplantation and Peripheral Blood Stem Cell Transplantation In National Cancer Institute Fact Sheet web site. Bethesda, MD: National Institutes of Health, U.S. Department of Health and Human Services, 2010. Cited August 24, 2010
  59. ↑ Cell Basics: What are the potential uses of human stem cells and the obstacles that must be overcome before these potential uses will be realized? Archyvuota kopija 2017-02-24 iš Wayback Machine projekto.. In Stem Cell Information World Wide Web site. Bethesda, MD: National Institutes of Health, U.S. Department of Health and Human Services, 2009. cited Sunday, 26 April 2009
  60. ↑ Neural Stem Cells May Rescue Memory In Advanced Alzheimer’s, Mouse Study Suggests
  61. ↑ Vastag B (2001 m. balandžio mėn.). „Stem cells step closer to the clinic: paralysis partially reversed in rats with ALS-like disease“. JAMA. 285 (13): 1691–93. doi:10.1001/jama.285.13.1691. PMID 11277806.
  62. ↑ Greenhough S, Hay DC (2012). „Stem Cell-Based Toxicity Screening: Recent Advances in Hepatocyte Generation“. Pharm Med. 26 (2): 85–89. doi:10.1007/BF03256896. Suarchyvuotas originalas 2012-06-16. Nuoroda tikrinta 2017-04-02.
  63. ↑ Bernadine Healy, M.D.. „Why Embryonic Stem Cells are obsolete“ US News and world report. Nuoroda tikrinta on Aug 17, 2015.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kamieninė_ląstelė&oldid=7352695"