Gajus Valerijus Katulas
| Katulas | |
|---|---|
| |
| Katulo iliustracija ant 1795 m. Katulo poemų leidimo | |
| Gimimo vardas | Gaius Valerius Catullus |
| Gimė | ~84 m. pr. m. e. Verona, Cizalpinė Galija, Romos Respublika |
| Mirė | ~54 m. pr. m. e. (29–30 metų) Roma |
| Veikla | poetas |
| Sritis | lyrinė poezija, satyra |
 Vikiteka |
Gajus Valerijus Katulas |
Gajus Valerijus Katulas (lot. Gaius Valerius Catullus, ~84–54 m. pr. m. e.) – romėnų poetas. Vienas žymiausių antikos poetų, padaręs didelę įtaką romėnų, vėliau ir Europos literatūrai.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Veronos. Gimė žirgininkų šeimoje. Būdamas aštuoniuolikos atvyko į Romą ir įsitraukė į neoterikų būrelį. Apie jo gyvenimą žinoma mažai. Pasak Ovidijaus, Katulas miręs jaunas, apie 30 metų. Cicerono, Pompėjaus ir Cezario amžininkas. Pasak Šv. Jeronimo, Katulas turėjęs žemių Sirmijuje, prie Gardos ežero, bet gyvenęs daugiausia viloje Romos priemiestyje Tibure. Svetonijus pasakoja, kad Katulo tėvas bičiuliavęsis su Cezariu, tačiau Katulas nevengė pajuokti ne tik Cezario, bet ir Pompėjaus.[1]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išliko 116 eilėraščių rinkinys, jame išskiriami 3 skyriai. Pirmąjį sudaro trumpi įvairiais metrais (daugiausia jambais) parašyti eilėraščiai, antrąjį – ilgesni, daugiausia hegzametru ar eleginiu distichu sukurti epitalamijai vestuvių proga, epilijai apie Kibelės kultui atsidavusį jaunuolį, apie Pelėjo ir Tetidės vestuves, apie Berenikės kasą (sekimas Kalimachu), rauda dėl brolio mirties, elegijos elementų turintis laiškas draugui, kuriame sielvartas dėl brolio mirties derinamas su meilės motyvu, trečiąjį – eleginiu distichu parašyti trumpi eilėraščiai. Trumpuose eilėraščiuose atsispindi nuoširdūs jausmai išvydus seną laivą, grįžus į išsiilgtą savo dvarą, vertinant kitų kūrybą, aplankius brolio kapą tolimame krašte, sustabdžius kelionės ar gyvenimo džiaugsmo kupinas akimirkas, jaučiant tvirtybės teikiančią draugystę ar skausmą dėl draugų išdavystės. Meilės eilėraščiuose Katulas reiškia ir erotiką, ir pagarbą ar švelnų prieraišumą mylimajai (Klodijai), taip pat begalinį sielvartą dėl jos neištikimybės.[2]
Gajus Valerijus Katulas parašė daug trumpų satyrinių eilėraščių – jiems būdingas sarkazmas ir piktas tyčiojimasis. Lyriniai ir satyriniai kūriniai nesudaro ciklų, jie pagal romėnų poezijos rinkiniams būdingą įvairovės (variatio) principą išmėtyti pirmojoje ir trečiojoje rinkinio dalyse.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Catullus. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ 2,0 2,1 Dalia Dilytė. Katulas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006