Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
54°53′50″ š. pl. 23°54′9.4″ r. ilg. / 54.89722°š. pl. 23.902611°r. ilg.
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija |
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija (KJGK, Kauno konservatorija) – gimnazijos tipo mokykla Kaune, valstybės biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo.
Priklausomybės tipas – valstybinė konservatorija. Konservatorijos grupė – bendrojo lavinimo mokykla. Pagrindinė konservatorijos veiklos sritis – formalusis švietimas, pagrindinė veiklos rūšis – bendrasis vidurinis mokymas.
Konservatorija vykdo pagrindinio (2-oji dalis) ir muzikinio ugdymo programą bei vidurinio ir muzikinio ugdymo programą. Steigėjas – LR Švietimo ir mokslo ministerija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1919 m. Juozas Naujalis įkūrė privačią muzikos mokyklą. 1920 m. spalio 1 d. LR Ministrų kabineto nutarimu mokykla suvalstybinta ir įkurta Valstybės Muzikos mokykla. Iki 1933 m. veikė kaip Kauno muzikos mokykla. 1933 m. Juozo Gruodžio iniciatyva įsteigta aukštoji muzikos mokykla – Kauno konservatorija. Veikė 1933–1943 m. ir 1944–1949 m. Turėjo kompozicijos, vargonų, fortepijono, styginių instrumentų, dainavimo, pučiamųjų instrumentų ir dirigavimo (nuo 1945 m.) klases. Studijos truko 6-8 metus. 1933 m. mokėsi 262 studentai. 1948 m. pavadinta Juozo Gruodžio vardu. 1949 m. Kauno konservatorija ir Vilniaus konservatorija sujungtos į LTSR konservatoriją.
Dėstė Vytautas Bacevičius, Alfonsas Baužinskas, Jonas Bendorius, Povilas Berkavičius, Balys Dvarionas, Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Vladas Jakubėnas, Aleksandras Kačanauskas, Jurgis Karnavičius, Albertas Köhelikas, Oreste Marini, Petras Oleka, Vladimiras Ružickis, Jonas Švedas, Juozas Tallat-Kelpša ir kt.
Kauno konservatoriją baigė daugiau kaip 100 muzikos specialistų. Žymesni: kompozitoriai Zigmas Aleksandravičius, Antanas Belazaras, Jonas Bielionis, Antanas Budriūnas, Julius Juzeliūnas, Konradas Kaveckas, Jonas Nabažas, Antanas Račiūnas, Povilas Tamuliūnas, muzikologas Juozas Gaudrimas, pianistai Aldona Smilgaitė-Dvarionienė, Jurgis Karnavičius, dainininkai Veronika Dagelytė, Kazys Gutauskas, Jonas Stasiūnas, Petronėlė Zaniauskaitė, instrumentininkas Povilas Bekeris ir kt.[1]
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Fortepijono skyrius
- Styginių skyrius
- Pučiamųjų skyrius
- Liaudies instrumentų skyrius
- Akordeono skyrius
- Dainavimo skyrius
- Choro dirigavimo skyrius
- Muzikos teorijos skyrius
- Bendrojo fortepijono skyrius
- Bendrosios teorijos skyrius
- Bendrojo lavinimo skyrius
- Estrados ir džiazo skyrius[2]
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kauno muzikos mokykla:
- 1919 m. – Juozas Naujalis
- 1920 m. – Juozas Tallat-Kelpša
- 1920–1927 m. – Juozas Naujalis
- 1927–1933 m. – Juozas Gruodis
Kauno konservatorija:
- 1933–1937 m. – Juozas Gruodis
- 1937–1940 m. – Kazimieras Viktoras Banaitis
- 1940 m. – Juozas Gruodis
- 1941–1943 m. – Kazimieras Viktoras Banaitis
- 1944–1948 m. – Kazys Matiukas
- 1948–1949 m. – Kazys Paulauskas
Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykla:
- 1945 m. – Kazys Matiukas
- 1945–1947 m. – Nikodemas Martinonis
- 1947–1948 m. – Albinas Čeičys
- 1948–1949 m. – Jurgis Karnavičius
- 1949–1950 m. – Kazys Paulauskas
- 1950–1952 m. – Eduardas Brazauskas
- 1952–1963 m. – Kazys Znamenskas
- 1963–1973 m. – Vytautas Blūšius
- 1973–1975 m. – Vytenis Balčiūnas
- 1975–1989 m. – Povilas Gabalis [3]
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija:
- 1989–2007 m. Valentinas Pliskus
- 2007 m. – Kęstutis Bliujus
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kauno Juozo Gruodžio konservatorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 616 psl.
- ↑ „Struktūra“. konservatorija.kaunas.lm.lt. Suarchyvuotas originalas 2010-05-29. Nuoroda tikrinta 2009-10-15.
- ↑ http://www.konservatorija.kaunas.lm.lt/?pm=Apie%20mus&mm=Buv%E6%20vadovai
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|