Kyjivo universitetas
| Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas ukr. Київський національний університет імені Тараса Шевченка | |
| lot. Universitas Kioviensis | |
| Įkurtas | 1834 m. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Leonidas Guberskis |
| Darbuotojų | 2000 (2009 m.) |
| Studentų | 30 000 (2009 m.) |
| Vieta | Kyjivas, Ukraina |
| Svetainė | www.univ.kiev.ua |
Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas (ukr. Київський національний університет імені Тараса Шевченка) – seniausias ir vienas didžiausių Ukrainos universitetų. Apie 30 000 studentų, 2000 dėstytojų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas 1834 m. kaip Šv. Vladimiro imperatoriškasis universitetas. Pirmasis rektorius Michailas Maksimovičius. 1918–1919 m. neveikė. 1920–1939 m. Kijevo universitetas, 1939–1994 m. – Kijevo valstybinis T. Ševčenkos universitetas, nuo 1994 m. Kijevo T. Ševčenkos nacionalinis universitetas. 1834 m. veikė Filosofijos fakultetas su Istorijos ir filologijos, Fizikos ir matematikos skyriais (62 studentai). 1835 m. įkurtas Teisės, 1841 m. – Medicinos fakultetas. Vėliau iš Filosofijos fakulteto įkurti Filologijos ir Gamtos mokslų fakultetai.
Uždarius Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją daug jos profesorių ir studentų 1842 m. perkelta į medicinos fakultetą. Kartu perkelta didžioji dalis Vilniaus universiteto geologinės kolekcijos, kuri iki šiol negrąžinta. 1887 m. universitete veikė lietuvių studentų būrelis.[1]
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biologijos fakultetas
- Chemijos fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Filosofijos fakultetas
- Fizikos fakultetas
- Geografijos fakultetas
- Geologijos fakultetas
- Istorijos fakultetas
- Kibernetikos fakultetas
- Mechanikos ir matematikos fakultetas
- Parengiamasis fakultetas
- Psichologijos fakultetas
- Radiofizikos fakultetas
- Sociologijos fakultetas
- Teisės fakultetas
- Atvirojo ir nuotolinio mokymo institutas
- Filologijos institutas
- Karybos institutas
- Tarptautinių santykių institutas
- Žurnalistikos institutas
- Užsieniečių parengiamasis centras
- Ukrainistikos centras
- Poligrafijos leidybos centras
- Fiziologijos mokslo tyrimų institutas
- O. Fomino botanikos sodas, įkurtas 1839 m.
- Astronomijos observatorija, įkurtas 1845 m.
- Kanivo draustinis
- M. Maksimovičiaus mokslinė biblioteka (3,5 mln. egz.)
Universitetas leidžia mokslo darbus ir teminius mokslo darbų rinkinius.
Rektoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Michailas Maksimovičius – 1834–1845 m.
- Volodymyras Lytvynas – 2008 m.
Dėstytojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ignas Danilevičius, teisininkas, teisės istorikas, nuo 1835 m. pirmasis KU Teisės fakulteto dekanas
- Vladimiras Lazersonas, nuo 1920 m. Lietuvos psichologas, psichiatras
- Max Emmanuel Mandelstamm, oftalmologas
- Ivanas Melničiukas, geografas
Studentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Volodimiras Antonovičius, istorikas, archeologas, etnografas, visuomenės veikėjas, Kijevo universiteto profesorius
- Michailas Bulgakovas, gydytojas, rašytojas
- Leonidas Kravčiukas, Ukrainos prezidentas
- Konstantinas Paustovskis, rašytojas
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dovas Beras Menašė Abramavičius, advokatas, Lietuvos Antrojo Seimo narys
- Maksimas Černiakas, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas.
- Andrius Domaševičius, gydytojas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
- Aleksandras Finas, ekonomistas, revoliucionierius
- Julijonas Talko-Grincevičius, gydytojas, antropologas
- Juozas Gurauskis, rašytojas
- Antanas Jurgeliūnas, gydytojas higienistas
- Vincas Kanauka, gydytojas chirurgas
- Sigitas Kregždė, psichologas
- Vincas Krėvė-Mickevičius, rašytojas
- Julijanas Kulakovskis, filologas, istorikas
- Antanas Mackevičius, apie 1850 m., vienas 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadų
- Jonas Mačiulis-Maironis, poetas, kunigas
- Alfonsas Moravskis, ekonomistas, kraštotyrininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
- Stanislovas Narutavičius, teisininkas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras
- Marija Aušrinė Pavilionienė, filologė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, apgynė disertaciją
- Leonas Valkūnas, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
- Simcha Zuhovitski, matematikas
- Ignotas Žagelis, gydytojas, archeologas, keliautojas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kijevo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 42 psl.