Naujasis pasaulis
Naujasis pasaulis (isp. Nuevo Mundo) – teritorijos, nepriklausančios Eurazijai ir Afrikai, t. y., Amerika ir Australija. Šiam pavadinimui atsiradus XV amžiaus antroje pusėje Amerika buvo nauja europiečiams, kurie buvo įpratę, kad pasaulį sudaro tik Europa, Azija ir Afrika (Senasis pasaulis).
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1493 m., Kristupui Kolumbui grįžus į Ispaniją iš pirmosios kelionės į Amerikas Peter Martyr d'Anghiera laiške pavadinimo Kolumbą „Naujojo pasaulio“ atradėju.[1] Kitame laiške jis vėl paminėjo „Naująjį pasaulį“ (orbo novo).[2] 1516 m. Martyr išleido savo veikalą, kurio pavadinimas prasidėjo De orbe novo („Apie Naująjį pasaulį“). 1524 m. terminas taip pat buvo panaudotas Giovanni da Verrazzano aprašant jo kelionę palei dabartinės JAV ir Kanados krantus[3].
Terminas „Naujasis pasaulis“ visuomet apima Amerikas ir gali apimti arba neapimti Australaziją, atsižvelgiant į kontekstą. Pvz., biologijoje kalbant apie Naujojo ir senojo pasaulio florą ir fauną, Australazija nepriskiriama nei prie Naujojo, nei prie Senojo pasaulio.
Gerokai prieš Kolumbo keliones Europoje egzistavo legendos apie kontinentus Vakaruose, už vandenyno. Pvz., skandinavų Didžioji Airija, (Hvítramannaland – „baltųjų žmonių šalis“); „šventųjų buveinė“, aplankyta Šv. Brendono, Klainferto abato, kaip aprašyta airių Lismoro knygoje; Velso legenda apie Madoką; Platono Atlantida.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ O’Gorman, Edmundo (1961). The Invention of America, p. 84.
- ↑ Zerubavel, Eviatar (2003). Terra Cognita: The Mental Discovery of America, p. 72. Citing: Thacher, John B. (1903). Christopher Columbus, vol. 1, p. 62.
- ↑ Verrazzano, Giovanni da (1524). „The Written Record of the Voyage of 1524 of Giovanni da Verrazzano as recorded in a letter to Francis I, King of France, July 8th, 1524“ Archyvuota kopija 2006-09-08 iš Wayback Machine projekto.. Citing: Wroth, Lawrence C., ed. (1970). The Voyages of Giovanni da Verrazzano, 1524–1528. Yale, pp. 133–143. Citing: a translation by Susan Tarrow of the Cellere Codex.